Čia atidaryta Vlado Tvardausko personalinė fotografijų paroda „Kasdienybės šviesa“.

 

Ši paroda – staigmena. Tai parapijiečių, draugų ir šeimos narių dovana Vladui gimtadienio proga. Jiems puikiai žinoma Vlado aistra fotografuoti ir nuotraukomis perteikti tai, ko ne visada pavyksta pasakyti žodžiu. Jie norėjo, kad Vlado talentas būtų pamatytas ir įvertintas. Tai puikus įrodymas, kaip svarbu jausti bendrystę ir palaikyti vieni kitus.

Šioje fotografijų parodoje, atsiskleidė autoriaus siela, perteikdama savo jausmus per debesų, medžių viršūnių ir bažnyčios bokštų prizmę. Nors gyvenimą lydi iššūkiai, Vladas savo kūryba įrodo, kad menas neturi ribų. Paroda tapo ne tik autoriaus menine išraiška, bet ir gražiu bendruomenės susitikimu, kuriame skambėjo šilti sveikinimai ir palinkėjimai.

 

Ypatingą šilumą suteikė Zarasų klebono kunigo Vydo Juškėno ir vikaro kunigo Sauliaus Kero sveikinimai, kurie pabrėžė, kad Vladas savo kūryba skleidžia šviesą ir vilties žinutę. Šių dienų skubėjime dažnai pamirštame pakelti akis į dangų, stabtelėti, pasigrožėti, ką ir kviečia padaryti šios parodos fotografijos.

 

Pagrindinė parodos sumanytoja ir kuratorė Rūta Šimkaitienė papasakojo, kaip parapijiečių dėka Vladas atrado savo pašaukimą, kiekvieną sekmadienį dalyvaudamas šventose Mišiose pradėjo fotografuoti, kaip ši aistra padėjo jam atrasti draugų, tobulėti pačiam. Rūtos ir rėmėjų dėka buvo atrinktos ir atspausdintos fotografijos, kurios ir eksponuojamos parodoje.

 

Kaip pasakoja pati Rūta – „Smagu, kad į Vlado parodą atėjo visi šeimos nariai, net labai sunkiai sergantis patėvis. Jie lanko pravoslavų bažnyčią, tad mes nė karto dar nebuvome susitikę ir nebuvome pažįstami. Kadangi Vlado kalba nėra rišli, pažinti jo artimuosius yra prasminga - aš labai vertinu jų apsilankymą parodos atidaryme. Dar didelė padėka Tarnybai už visokeriopą pagalbą.  Tikrai džiugu, kad „parapija išėjo į miestą“. Tarnybos patalpose susirinkome ne tik parapijos žmonės, bet ir besidomintys fotografija, kurie atėjo perskaitę apie parodos atidarymą skelbime.“

 

Ypatingai džiugu, kad šiais metais Vladas pradėjo mokytis Zarasų profesinėje mokykloje. Tai patvirtino ir į parodą atėję mokyklos pedagogai, kurie dėkojo Vladui už jo pastangas mokytis ir dalyvavimą mokyklos veiklose, apdovanojo Vladą gražiausiais linkėjimais, gėlėmis ir dovanėlėmis.

 

Kad Vladas noriai siekia mokslo, patvirtino ir Zarasų Fausto Latėno meno mokyklos dailės mokytoja Ramunė Sladkevičiūtė Dainienė. Vladas lanko jos vadovaujamą suaugusiųjų dailės studiją ir labai stengiasi atlikti visas mokytojos skiriamas užduotis. Ramunė taip pat daug prisidėjo prie šios parodos darbų eksponavimo.

 

Vladą sveikino ir tolimesnių įkvėpimų linkėjo Zarasų Carito atstovai, draugai, buvę mokytojai, Švento Rašto skaitovų grupės dalyviai, šeimos nariai.

 

Visus palietė tai, kad Vladas savo nuotraukose atskleidžia nepaprastą jautrumą gamtai ir žmogui. Jo objektyvas fiksuoja debesų virsmus, švelnius saulės spindulius ir tuo pačiu metu kviečia mus pažvelgti į savo vidų. Nuotraukos – tai tarsi pokalbis su savimi, bandymas suprasti savo emocijas ir išgyvenimus.

 

Ši paroda – tai įrodymas, kad menas gali jungti žmones, suteikti džiaugsmo ir įkvėpimo. Tai istorija apie tikslo siekį, draugystę ir bendruomenės stiprybę.