Paskaitos metu buvo aptartos įvairios temos: nuo žvaigždžių įvairovės ir jų paslaptingo formavimosi proceso iki Saulės sistemos planetų, egzoplanetų, galaktikų, kometų ir asteroidų. Ypač įdomu buvo sužinoti, kaip šie dangaus objektai susiję su lietuviškais vardais. Pavyzdžiui, Didžiųjų Grįžulo Ratų žvaigždynas, kuris daugelyje pasaulio kultūrų žinomas kaip Didžioji Lokė, kai kur vadinamas Vežimu, Plūgu, ar netgi Karstu. Kodėl Venera pavadinta dviem gražiais lietuviškais vardais: Aušrinė ir Vakarė žvaigždė.

 

Linas Šmigelskis taip pat supažindino su lietuviškais ir graikiškais, lotyniškais planetų bei žvaigždynų pavadinimais, aptardamas jų kilmę. Klausytojai išgirdo apie žvaigždžių grupes, sudarančias išskirtines figūras, kurios jau nuo senų laikų buvo siejamos su mitologiniais personažais, gyvūnais ar realiais objektais ir gavo jų vardus.

 

Įdomiai buvo pasakojama apie kraterius ir sklypus Mėnulyje, taip pat apie šviesmetį – atstumą, kurį šviesa įveikia per vienus metus, kuris naudojamas matuoti atstumus iki žvaigždžių. Buvo priminta ir apie astronomo Klaudijaus Ptolemajaus darbus, padėjusius pagrindus astronomijos mokslui.

 

Didelį susidomėjimą sukėlė istorija apie Poniatovskio Jautuko žvaigždyną, pavadintą pagal Lenkijos ir Lietuvos valdovą Stanislovą Poniatovskį. Lektorius taip pat papasakojo apie Matvejų Gusevą – XIX a. Lietuvos ir Rusijos astronomą, kuris svariai prisidėjo prie Saulės dėmių fotografavimo tarnybų įkūrimo. Be to, buvo paminėti Lietuvos astrofizikų Kazimiero Černiaus ir Tomo Drevinsko bei kitų indėliai tiriant Saulės sistemą.

 

Paskaita „Lietuvos indėlis į kosminius tyrimus“ Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos 7 b klasės moksleiviams suteikė puikią progą papildyti savo žinias apie kosminį pasaulį, jo reiškinius, mokslininkus juos tyrinėjančius. Kosminio pasaulio sąsajas su Lietuva.

 

Projektą „Moderni biblioteka: inovatyvi paslauga „Kosmoteka” finansuoja Lietuvos kultūros taryba.