Pirmiausiai Emilija pakvietė vaikus susėsti į ratą ir papasakojo jiems legendą apie garsiojo britų karaliaus Artūro apskritąjį stalą, prie kurio susėsdavo riteriai per karaliaus dvaro iškilmes puotaudami ir ką nors svarstydami. Visos vietos prie šio stalo buvusios garbingos, niekas nesijausdavo įžeistas, nes niekam nereikėję sėstis kur nors kertėje. Karalius Artūras įsteigęs net Apskritojo stalo riterių ordiną, o pats prie stalo būdavęs lygus tarp lygių. Išklausę legendą, vaikai prisistatė vardais, atsakė į klausimus, ką labiausiai mėgsta ir ko labiausiai bijo. Atsakymų būta įvairiausių ir netikėčiausių.

 

Emilija supažindino su pagrindinėmis taisyklėmis scenoje – čia turi vyrauti pagarba, privalu vienas kitą girdėti, laikytis distancijos. Atliekant užduotis, moksleiviams sunkiausia buvo nekalbėti – pasirodo, tai rimtas iššūkis, kuris buvo sėkmingai įveiktas. Nuotaikingų etiudų kūrimas, kuriems paruošti buvo skirta po penkias minutes, pareikalavo kūrybiško mąstymo, greitos reakcijos, komandinio darbo – ir čia jaunieji aktoriai pasirodė puikiai, nors daugelis pirmą kartą atsidūrė ant rimtos scenos, pirmą kartą pajuto, kas yra vaidyba. Kiekvienas etiudas buvo kartojamas, tobulinamas kelis kartus, vyko išsamus kiekvieno jų aptarimas.

 

 Ar vaidyba tikra ar netikra – vaikai skirtingai atsakė į šį klausimą, tačiau dauguma mano, kad tai netikra. O štai į Emilijos klausimą, ar patiko vaidybos pamokos, visi vienbalsiai sakė: „Buvo labai linksma, nuostabu, norim dar!“

 

 Emilija Latėnaitė ne tik puiki aktorė, bet ir turi ilgametę patirtį darbe su vaikais, Demokratinėje mokykloje dirba teatro mokytoja: „Be galo geras jausmas, kai matai, kad turi ir gebi suteikti žinių, o mažam žmogui jos yra naudingos ir reikalingos. Mano pagrindinė žinutė – kad norint kurti ir vaidinti klasėje, reikia tapti trupe, o tai reikalauja daug darbo su klasės atmosfera ir tyrinėjimo, kokioje grupėje aš, kaip asmenybė, galiu kurti ir atsiskleisti bei padėti atsiskleisti kitam. Taip pat svarbu bandyti išsiaiškinti, kas apskritai ta vaidyba – ar tai tik žodžiai? Tik kūnas? Išraiška? Ir, žinoma, pastebėti, kiek daug galime patirti per savo penkis pojūčius ir kaip juos panaudoti kūrybai, vaidybai, tyrinėjimui, bei kaip įgauti drąsos ir pagarbos dalintis tuo su kitais, kurti kartu.

 

 

Projektą „KULTŪRYNOS – KULTŪRA, KURI SAUGO“ iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Zarasų rajono savivaldybė.

 

Projektą vykdo Kultūros centras Dusetų dailės galerija. Partneris – Zarasų rajono savivaldybės kultūros centras. Projekto vadovė – Ieva Špūrienė.

V. Visockienė, nuotr. autorės