Kai kalba pasisuka apie vaikų globą, dažnas pašnekovas yra nusiteikęs priešiškai globėjų ir globojamų vaikų atžvilgiu. Teigia, jog tai darbas dėl pinigų, kad globojantys vaikus yra „verslininkai“ ir netiki, kad globoja vaikus linkėdami jiems saugios ir laimingos vaikystės. Kad globojami vaikai – „tokie patys, kaip ir jų biologiniai tėvai“, „vis tiek iš šitų vaikų nieko nebus“? Ar tikrai taip yra?

 

Globėjas (rūpintojas), budintis globotojas, įtėvis – žmogus, kuris nori ir gali suteikti vaikui laikiną ar nuolatinį prieglobstį savo namuose. Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių mokymų metu neretai išgirstame graudulį keliančias istorijas: nevaisingumas, prarastas kūdikis, svajonė ir galimybė išauginti dar nors vieną vaiką, kai savi vaikai jau pakėlę sparnus.

 

Ar ne paradoksas – vieni gimdo vaikus ir pamiršta, kad turi tėvišką pareigą juos dorai užauginti, o kiti – ieško galimybės padėti šeimos jaukumą praradusiems.

 

Atrodytų eilinė istorija. Šeimoje, kur auga mažametė dukra, krizė. Mama turi priklausomybę ir situacija šeimoje vis blogėja. Mergaitei šeimoje nebesaugu. Daug ištiestų pagalbos rankų mamai, bet deja... Vaiką teko paimti iš nesaugios aplinkos ir laikinai apgyvendinti budinčių globotojų šeimoje. Mama į susitikimus tai ateidavo, tai vėl pradingdavo. Pagaliau ryžosi vykti į reabilitaciją. Savo pažadą įgyvendino. Grįžusi namo tą patį vakarą paskambino globėjai ir paprašė susitikimo su dukra. Nutarėm nepaisyti reikalavimų susitikimui. Juk mama ir dukra taip ilgai nesimatė. Gal tai nauja pradžia?

 

Globotoja atvežė į susitikimą besišypsančią, nuolat čiauškančią ilgakasę, kaspinais papuoštą mergaitę. Štai ir mama... Ir visi suprantam – kažkas ne taip. Keistas mamos elgesys: nekoordinuoti judesiai, nerišli kalba. Nutariame patikrinti mamos blaivumą. Mes neapsirikome. Tik va, kaip pasakyti mergaitei? Mama „susirgo“ ir...išsigandusios globotojos akys ir skausmingas mergaitės „kodėl“? Globotoja prašo leisti mergaitei susitikti nors trumpam, nes kitaip „verks visą vakarą...“. Leidžiam. Po akimirkos girdim: „mama, jei tu nepasveikai, kodėl grįžai iš ligoninės?“.

 

Laimei netoliese gyvena mergaitės seneliai, vos paskambinus, jie tuoj pat atvažiavo. Ir dar lauktuvių privežė. Pasibaigus susitikimui, močiutė globotojai primena, kad striukės kišenėlėn įdėjo 10 eurų, o atsisukusi mergaitė patikslina... du po penkis.

 

Po darbo užsukusi į parduotuvę matau globotoją su mergaite besirenkančias vaisius, daug vaisių: mandarinų, apelsinų, obuolių. Abi kažką tariasi. Neprieinu... praeinu pro šalį. Žinau, kad mergaitei grįžo skausmingi prisiminimai iš praeities dėl nepavykusio susitikimo su mama, bet viliuosi ir tikiu, kad globotojos rūpestis ir meilė leis mergaitei viską pamiršti.

 

Jau baigiant rašyti straipsnį, per televizorių išgirstu Deivido istoriją. Vaikinukas savo ateitį sieja su dainavimu. Dainuoja nuo mažens, dalyvavo „X faktoriuje“, „Lietuvos balse“. Pasirodo vaikinukas gimė kalėjime. Kai mamą paleido į laisvę, ji pasiėmė berniuką gyventi kartu. Tai buvo sunkus laikas, paženklintas nuoskaudomis. Mamos girtavimai, nuolatiniai „baliai“ namuose. Nakvynės pas močiutę, promočiutę, gatvėje. Dar liūdnesni prisiminimai iš laikotarpio, kai mama palikusi vaiką savo draugei, išvažiavo į užsienį. Berniukui teko ir ant žirnių klūpoti ir iškėlus taburetę virš galvos laikyti. Todėl, būdamas 8–10 metų, pats pasiprašė į globos namus. Vaikinuką paėmė globoti šeima, kuri padėjo vaikui augti, tvirtėti, siekti savo tikslų. Jis labai dėkingas globėjams už tai. Jie išleido vaiką į muzikos mokyklą, kas padėjo pamatus vaikino karjerai.

 

Globėjai prisipažįsta, kad kiekviename žingsnyje jie mokosi kartu su globotiniais kantrybės, pasitikėjimo, padėkos, nuoširdumo. Pasak jų pačių, ne visada viskas būna lyg pro rožinius akinius. Visko būna: ligos, paauglystė, krizės išbandymai, į kuriuos nežino kaip reaguoti nei globėjai nei vaikai. Bet visada galima rasti išeitį ir globėjai yra pasiruošę įveikti sunkumus.

 

Norisi kalbėti apie moteris, kurios yra daugiau nei mamos. Tai globėjos (rūpintojos), po savo sparnu glaudžiančios ne tik savus, bet ir svetimus vaikus. Angelišką darbą atlieka budinčios globotojos, pasirengusios bet kuriuo paros metu suteikti vaikams ne tik šiltą pastogę, bet ir atjautą, dėmesį, kantrybę, meilę, atsidavimą. Tai darbas širdimi.

 

Todėl mes, Globos centro darbuotojai, kviečiame prisiminti ką reiškia turėti šeimą, ką reiškia augti apsuptam artimųjų dėmesio ir apsvarstyti galimybę suteikti šį jausmą vaikams, netekusiems tėvų globos.

 

Nuoširdžiai kviečiame prisijungti prie mūsų komandos ir tapti globėjais (rūpintojais), budinčiais globotojais ar įtėviais. Neuždarykit durų, neužmerkit akių ir neturėkit nuostatos – ,,mūsų tai neliečia“. Niekas nesame apsaugotas nuo sunkumų šeimoje. Tai mūsų vaikai, svetimų vaikų nebūna. Tik „pasimatavę globėjų batus“, galėsit sau atsakyti, ar globa tai pasipinigavimas...

 

Mes už vaikystę, kuri kvepia pyragais, meile ir pasitikėjimu...

 

 

Zarasų rajono socialinių paslaugų centro informacija