„Kalba, žodžiai ir jų ištartis, ir skiemenų ritmas, ir muzika eina iš pat žmogaus, krašto sielos, iš pačios gilumos. Mūsų kalba neišskiriamai susirišus su mūsų visa giliausia genties atmintim, mūsų kraštovaizdžiu, oru, mūsų daukantišku būdu. Kalba yra stebuklas.“ (Jonas Mekas).

 

Stebuklas, kad lietuviai išsaugojo vieną archajiškiausių iš gyvųjų indoeuropiečių kalbų su jos tarmėmis, patarmėmis ir šnektomis. 

 

Aukštaičių tarme daugiausia šnekama Aukštaitijoje, Dzūkijoje ir Suvalkijoje. Ji turi daugiausia įvairių sąskambių ir spalvų.

 

Kalba, tarmės ir šnektos yra gyvas organizmas – keičia savo ribas, teritorijas priklausomai nuo žmonių mobilumo (ne tik fizinio, bet ir skaitmeninio). Nors tarmės kinta kartu su gyvenimu – po truputį paprastėja, didėja jų plotai, vis labiau artėjama prie bendrinės kalbos, nereikia manyti, kad jos kada nors visiškai išnyks ir jas reikėtų stumti iš gyvenimo. Unikalu, kad tokioje mažoje Lietuvoje turime tiek daug skirtingų šnekamosios kalbos variantų.

 

Mūsų – aukštaičių – regionų pasakojimuose gausu subtilaus humoro, poetiškų aprašymų, įdomių personažų, fantazijos ir mistikos elementų, praturtinančių istorijas, sukuriančių ypatingą atmosferą. Pasakojimuose – legendos, mitai, padavimai, sakmės, žmogaus susidūrimas su nepaprastomis būtybėmis. Gyvūnai ir augalai sudaro vientisą pasakojimo kraštovaizdį, kuriame žmogus ir gamta susilieja į harmoningą visumą.

 

Tad kaip visgi skamba tarmiški pasakojimai?

 

Siūlome pasiklausyti patiems! Jums paruošėme skirtingomis aukštaičių patarmėmis pasakojamų Aukštaitijos legendų, sakmių, istorijų. Kviečiame mėgautis unikaliu tekstų skambesiu, žodžių junginiais, tartimi, ritmu ir prasme! Zarasų krašto legendą įgarsino mūsų krašto poetas Vasilijus Trusovas.

 

 

Sukurti smagūs interaktyvūs žaidimai. Išbandykite.

 

 https://wordwall.net/play/68261/425/166

 https://wordwall.net/play/68134/373/300

 

 

Šaltinis https://paneveziokrastas.pavb.lt/