„Panevėžio energija“ ragina gyventojus kuo skubiau priimti sprendimą modernizuoti daugiabutį namą,  atnaujinti šilumos punktą bei įgyvendinti kitas šilumos taupymo priemones, kurios ne tik padidintų pastatų energinį efektyvumą, suteiktų galimybę taupyti šilumą, bet ir sumažintų šildymo sąskaitas. Juolab, kad atnaujinti daugiabučiai namai visapusiškai pagerina gyventojų gyvenimo kokybę. Pastatai po modernizavimo tampa sandaresni, šiltesni, žmonės patys gali reguliuoti kambarių temperatūrą pagal savo norus ir taip užsitikrinti maksimalų komfortą. Modernizavus pastatą, estetiškai patrauklesnis tampa ne tik būstas – malonesnė aplinka sukuriama ir aplink jį.

 

Vienas efektyviausių būdų padidinti pastato energinį naudingumą – investuoti į jo apšiltinimą. Pasenę  daugiabučiai namai daugiausiai šilumos netenka per „kiauras“ sienas (38 proc.), senus langus (26 proc.) ir stogą (11 proc.).

 

Šių problemų išvengti padės renovacija, kurios metu apšiltinamos  sienos, pašalinami jų konstrukcijos defektai, sutvarkoma nuogrinda. Šių darbų pasirinkimas gali padidinti lauko sienų šiluminę varžą apie 3 kartus. Be to, modernizuojant namą, apšiltinamas ir stogas, ir rūsio perdanga. Renovacijos metu nesandarūs langai yra pakeičiami į mažesnio šilumos pralaidumo langus. Taip gerokai sumažėja galimybė šalčiui patekti vidun, o šilumai – laukan. Ne ką mažiau svarbu įstiklinti balkonus ir lodžijas. 

 

Po renovacijos pastato šiluminė varža išauga, anksčiau per namo langus, sienas ir stogą patekdavęs oras, buto vidaus nebepasiekia, tad gryno oro namuose būna mažiau. Todėl, norint išvengti pelėsio, reikia atnaujinti vėdinimo sistemą arba įsirengti centralizuotą rekuperacinę sistemą, arba individualius rekuperatorius.

 

Pagal tą pačią programą valstybė remia senų, elevatorinių šilumos punktų pakeitimą į naujus, automatizuotus šilumos punktus arba senų susidėvėjusių automatinių punktų atnaujinimą. Taip pat parama skiriama šildymo ir karšto vandens sistemai pertvarkyti ar pakeisti (įskaitant radiatorių, rankšluosčių džiovintuvų keitimą, termostatinių ventilių įrengimą, vamzdynų keitimą ir (ar) vamzdynų izoliavimą, balansinių ventilių ar kitos balansavimo įrangos rengimą), įrengti individualius šilumos apskaitos prietaisus ar šilumos daliklių sistemas, išmaniąją apskaitą, įgalinančią vienalaikį rodmenų nuskaitymą iš daliklių ir karšto vandens skaitiklių butuose, diegimą ir kt. 

 

Senuose daugiabučiuose esančius elevatorinius šilumos punktus reguliuoti yra sudėtinga, nes šis procesas atliekamas rankiniu būdu. Atnaujinus šilumos punktą, jis automatiškai reguliuoja į butus perduodamą šilumos kiekį pagal lauko oro temperatūros pokyčius. Pakilus temperatūrai, šildymas išjungiamas, o jai nukritus – įjungiamas. Taip butai neperšildomi, o pinigai ir šiluma taupoma ypač pavasario, rudens mėnesiais.

 

Butų savininkai turi galimybę įsirengti ir individualius šilumos punktus. Tai reiškia, kad gyventojai užsitikrina didžiausią įmanomą nepriklausomybę būsto šildymo atžvilgiu. Pavyzdžiui, patalpas galima šildyti ir ne šildymo sezono metu, kai įrengiama individuali kiekvieno buto šilumos sąnaudų apskaita.

 

Kiekvieno šilumos punkto reguliavimas yra individualus ir priklauso nuo daugiabučio energinio efektyvumo, todėl po būsto modernizavimo didžiausia nauda bus juntama, jei punktas bus tinkamai suderintas ir prižiūrimas.

 

Nerenovuotose daugiabučiuose gyvenantys žmonės susiduria su dar viena problema – išsibalansavusia šildymo sistema. Ji lemia perkaitusius vienų ir vėsius kitų butų radiatorius. Kai senuose daugiabučiuose yra įrengtos vienvamzdės šildymo sistemos, nepertvarkius tokios sistemos reguliuoti šilumos negalima, tačiau šį nesklandumą galima pašalinti, sumontuojant balansinius ventilius rūsyje ir sureguliuojant vandens srautus.

 

Daugiabučiai, nusprendę investuoti į šildymo sistemos atnaujinimą, turi kelis pasirinkimus – modernizuoti dabartinę sistemą, pakeisti ją į dvivamzdę šildymo sistemą, arba rinktis kolektorinę ar daliklinę šildymo sistemą.

 

Daliklinėje šildymo sistemoje dalikliai, kartu ir termostatiniai ventiliai (termoreguliatoriai), yra sumontuojami ant visų daugiabučio kambariuose esančių radiatorių. Jais buto gyventojai gali nustatyti į radiatorių patenkančio šildančio vandens kiekį ir tokiu būdu, pagal pageidaujamą kambario temperatūrą ar finansines galimybes, palaikyti pastovią patalpų temperatūrą. Ši priemonė yra ir puikus būdas taupyti. Pavyzdžiui, temperatūrą galima sumažinti tuose kambariuose, kuriuose praleidžiama mažiau laiko, tai galima daryti ir naktį ar išvykstant iš namų atostogauti. Daliklis tiesiogiai sunaudotos šilumos nerodo, bet užtikrinamas sunaudotos energijos paskirstymas.

 

Kolektorinė sistema veikia kiek kitaip, ją dažniausiai renkasi mažesnių daugiabučių gyventojai, nes penkių ar devynių aukštų gyvenamuosiuose namuose ją įrengti yra sudėtinga. Šioje sistemoje visi buto radiatoriai yra sujungiami tarpusavyje į buto atskirą šildymo sistemą. Tokią inžinerinę sistemą įsirengę butų savininkai galės ne tik reguliuoti norimą patalpų temperatūrą, bet ir atskirame skaitiklyje matyti savo buto energijos sąnaudas.

 

Valstybės parama numatyta ir planuojantiems daugiabučiame name energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginių (saulės, vėjo, geoterminės ar aeroterminės energijos) įrengimą šilumos ir (ar) elektros, ir (ar) vėsumos energijai gaminti, ir (ar) karštam vandeniui ruošti.

 

Daugiau informacijos apie 10-ąjį kvietimą daugiabučiams namams modernizuoti rasite: https://apvis.apva.lt/paskelbti_kvietimai/daugiabuciu-renovacija-a-klasei-2023-02. 

 

 

 

AB „Panevėžio energija“ informacija