zarasai.lt

„Šventoji Šiluvos Mergele, „Sanitas aegrotorum“ – „Ligonių Sveikata“, su virpuliu šiandien kreipiuosi į Tave kaip Visuotinės Bažnyčios Ganytojas. Slegiančios kančios ir ilgų išbandymų metais Tu nepaliovei žvelgusi į Lietuvą, Kryžių žemę. Štai atvykstu padėkoti šios tautos tikinčiųjų vardu: per Tavo užtarimą išmušė prisikėlimo ir vilties valanda šioje Tau pašvęstoje žemėje. Kanoje išprašei, kad Tavo Sūnus vandenį paverstų vynu. Padėk lietuvių tautai skausmingą praeities patirtį paversti džiugia ateitimi“, – tokiais žodžiais prieš 30 metų kreipėsi Šventasis Tėvas Jonas Paulius II, atvykęs į Lietuvą.

Kasmet Dusetų Švč. Trejybės bei Antalieptės Šv. Kryžiaus Atradimo parapijiečiai, turėdami savo intencijas, važiuoja į Šiluvos atlaidus, vykstančius rugsėjį.

Į Didžiuosius Šiluvos Švč. Mergelės Marijos gimimo atlaidus atvyksta daug piligrimų iš įvairiausių pasaulio šalių. Įspūdingos Šv. Mišios, kuriose dalyvavo virš 100 kunigų. Arkivyskupas Kęstutis Kėvalas homilijoje akcentavo, jog žmogaus gyvenimo – minčių, žodžių ir veiksmų – centre turėtų visada būti Dievas, nes „Tarnauti – tai reiškia dovanoti Viešpaties artumą pasauliui“.

Tiesa, prieš Šiluvą aplankėme Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos Angelų karalienės bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblį, Šventųjų laiptų (Kristaus Kančios Laiptų) koplyčią.

Po atlaidų užsukome į Raseinių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią – vieną pirmųjų, pastatytų Žemaitijoje – kurios istorija siejama su dominikonų ir karmelitų vienuoliais. Joje kunigavo 1955–1957 m. kunigavo būsimasis Kauno arkivyskupijos ir Vilkaviškio vyskupijos apaštališkasis administratorius Juozapas Matulaitis–Labukas, grįžęs iš Sibiro tremties. Čia 1985–1987 m. vikaravo būsimasis Kaišiadorių vyskupas ordinaras kun. Jonas Ivanauskas.

Su įdomumu apžiūrėjome Grinkiškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčią, kurios šventoriuje laidojami ne tik kunigai, bet ir parapijiečiai.

Karalius Žygimantas Augustas, paskelbęs 1539 m. apie Baisogalos parapijos steigimą, bažnyčiai dovanojo ir 50 valakų žemės. Dabartinę Švč. Trejybės bažnyčią, 1882 m. konsekruotą vyskupo Mečislovo Paliulionio, pastatė Baisogalos dvaro sodybos savininkas Vladas Komaras.

1966 m. į tremtį – nuošalią Paberžės Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčią atkeltas Tėvas Stanislovas (kun. Algirdas Mykolas Dobrovolskis) akcentavo, kad turi tęsti kun. Antano Mackevičiaus, 1863 m. sukilimo vado, darbus – kelti žmonių dvasią. Mylėdamas kiekvieną Dievo tvarinį, ypatingai glaudė turinčius įvairių priklausomybių, gydė juos darbu ir malda.

Unikaliai išpuošta bažnytėlė, surinkti ir išsaugoti senoviniai daiktai – maldaknygės, žibintai, lygintuvai, senieji kryždirbystės gaminiai... Valandėlė Paberžėje vakaran krypstančios dienos – pačios nuostabiausios rekolekcijos: faktai ir prisiminimai liudija Tėvo Stanislovo dvasios stiprybę, išmintį, kilnumą, skatina susimąstyti.

Dar užsukame ir į Krekenavos Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų Mažąją Baziliką: ji nuo 2010 m. vadinama jauniausia bazilika Lietuvoje. Popiežius Benediktas XVI 2011 metais suteikė Mažosios Bazilikos titulą: joje šimtmečius garbinamas stebuklingas Dievo Motinos paveikslas.

Čia, Krekenavoje, vikaravo jau minėtas sukilimo vadas kun. Antanas Mackevičius (1853–1855), Lietuvos poetas, prelatas Jonas Mačiulis – Maironis (1915–1918). Dabar čia kunigauja kun. Gediminas Jankūnas – puikiai pažįstamas Zarasų krašto žmonėms.

Grįžtant namo, visą kelią netilo giesmės ir dainos. Popiežius Pranciškus akcentuoja: „Džiaugsmas, malda ir dėkingumas – tai trys nuostatos, kurios mums padeda gyventi tikrą gyvenimą.“ Už kelionę, kuri išties buvo įspūdinga – dėkojame Dusetų Švč. Trejybės bažnyčios klebonui kan. Stanislovui Krumpliauskui ir Bronei Latvėnienei, šios bažnyčios Gyvojo Rožinio draugijos vadovei.

Trys nuostatos, įprasminančios gyvenimą