Išaušo labai šiltas, saulėtas ir šviesus Žolinių rytas, kuriam, regis, visi ruošėsi iš anksto. Zarasų krašto darbščiosios moterys priaugino pačių gražiausių gėlių žiedų: jurginų, hortenzijų, gvaizdūnių, saulėgrąžų, rudbekijų, pririnko uogų kekių ir visokiausių žolynų iš mus supančios gamtos, kuriuos supynė į didelį Žolinių vainiką, kaip simbolį visos žalumos ir gyvybės. Ypač už gėlių žiedus dėkojame Verai Panavienei iš Suvieko ir Lenai Urbonienei iš Baibių. Na, o didįjį vainiką pynė Birutė Andrijauskienė, Marytė Širvinskienė bei Julija Beniauskienė. Zarasų „Čiūtos“ merginos taip pat nemiegojo ir dalyvavo vainikėlių pynimo edukacijoje „Gražus tava vainikas“, kurios edukatorė buvo floristė Aušra Mačiulytė. Savo nusipintais vainikėliais jos dabinosi Žolinių išvakarėse Stelmužėje ir Žolinių dieną.

 

Po šv. Mišių festivalio dalyviai ir svečiai rikiavosi į eiseną prie Zarasų rajono savivaldybės kultūros centro. Eiseną vedė Šlyninkos vandens malūno šeimininkai Regina ir Stanislovas, nešini savo kepta duona. Už jų puikavosi didysis Žolinių vainikas, stojo į eiseną Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė, Zarasų rajono savivaldybės kultūros centro direktorius Aurimas Gudas bei visi festivalio dalyviai. Eisena, kuriai muzikavo salakonai ir samaniškiai, iškilmingai pajudėjo link aikštės, kur ją pasitiko gausus žiūrovų būrys. Scenos prieigas tuoj pat papuošė atsinešti gėrybių krepšiai ir didysis Žolinių vainikas. Nuskambėjus apeiginei Žolinių dainai apie rugelį, visus susirinkusiuosius į Žolinių šventę sveikino rajono Savivaldybės merė Nijolė Guobienė. Merė taip pat apdovanojo tris įstaigas, kurios prisidėjo prie Zarasų miesto šventės ir kūrė vieningą Žiedų pakrantę prie Zaraso ežero: Zarasų profesinę mokyklą, sukūrusią  gėlių kompoziciją „Langas į Zarasus“, Degučių kaimo bendruomenę „Samanis“, sukūrusią gėlių kompoziciją „Iš širdies...“,Zarasų atvirą jaunimo centrą, sukūrusį gėlių kompoziciją „Jaunimas žydi“.

 

Prasidėjo koncertas „Žolinė“. Kolektyvas keitė kolektyvą, vieni tik dainavo, kiti muzikavo ar šoko. Nors folkloro žanro kolektyvų Zarasų rajone mažėja, bet sugebėjome surengti trijų valandų koncertą. Koncerte pasirodė folkloro ansamblis „Seluona“ (vadovė Diana Skvarčinskaitė), kuris pristatė šienapjūtės programą – moterys rankose laikė baltus grėblelius, o vyrai žvangino pustydami dalgius ir smagiai dainavo bei porino apie kvapnų šienelį; kapela „Čir vir vyrai“ (vadovas Gintaras Andrijauskas) pratęsė šienapjūtės temą, dainuodami smagias dainas. Vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Čiūta“ (vadovė Diana Skvarčinskaitė) dainavo apie serbentėlas, pūtė ragus, pagiedojo sutartinę, grojo ir dar pašoko. Toliau pasirodė visi rajono kolektyvai: Suvieko kapela „Cinkelis“ ir Samanių kapela (vadovas Algimantas Trumpa), Antalieptės folkloro ansamblis „Unt ta liepta“ (vadovė Loreta Alaunienė), Salako folkloro ansamblis „Luodis“ ir kapela „Vaivora“ (vadovė Danguolė Kisielienė), Smalvų mandolininkai (vadovė Danutė Stunžienė). Koncertą labai papuošė ukrainiečių folkloro ansamblis „Kalyna“ iš Visagino, vadovaujamas Natalijos Osipovos, kuriame didžioji dalis narių yra pabėgėliai nuo karo baisumų.

 

Viso festivalio metu Sėlių aikštėje veikė „Amatų kiemelis“, kuriame buvo galima ne tik pasigrožėti tautodailės darbais, bet ir ką nors išsidrožti iš medžio, nusilipdyti iš molio, pinti iš žolynėlių, rišti sodus. Pasigaminti sau, dovanom ar šiaip išbandyti save. Tautodailininkas Erikas Čypas visada sukviečia puikią sertifikuotų amatininkų komandą: Gediminą Kairį, Eriką Hincą, Jurgą Kutkienę, Arietę Micevičienę ir kitus.

 

Po koncerto „Žolinė“ visus susirinkusiuosius džiugino folk-rock grupė „Žalvarinis“ su naujausio albumo programa „Cantabile“.

 

Na, o labai linksmai festivalį užbaigė grupė iš Latvijos „Laimas muzykanti“ su koncertine programa „Bandenieka rudzi“.

 

Žolinė sukvietė abi dienas į koncertus gausų žiūrovų būrį, tikriausiai tuos, kurie laikosi tokio papročio: „Kas per Žolinę neviešės – tas visą amžių skurdžiai nugyvens“. Juk niekas nenori skurdžiai gyventi.