Būdamas kunigu, neslepiu savo pašaukimo ir Dievo malonių –einu į žmones, būnu su verkiančiais ir besidžiaugiančiais, su kenčiančiais ir vargstančiais. 

 

Kadangi didžiausia gyvenimo Dovana – mylėti Dievą, Žmogų ir Pašaukimą – jomis ir buvau gausiai apdovanotas. Nesvarbu, kad 4 dešimtmečius tarnavau kituose rajonuose, tačiau ZARASAI visada buvo mano širdyje.

 

Čia mano kraštas; čia esu gimęs ir augęs. Lietuvos dainius – Didysis Laisvės Šauklys Bernardas  Brazdžionis, atvykęs iš užsienio į savo gimtąjį kraštą, pabučiavęs Žemę, sakė: „Čia mano Žemė, čia mano kraštas, čia oras kitoks, čia debesys kitokie, čia saulė kitaip šviečia, nes čia Lietuva“.

 

Brangieji, ČIA ir Jūsų kraštas, Jūsų Žemė. Čia – Mūsų Zarasai – Lietuvos Šveicarija. Gyvenantys ir dirbantys čia, turime mylėti ir puoselėti šį nuostabų Lietuvos kampelį.

 

Šiandien dėkoju Visiems: savo a.a. Tėveliams, įskiepijusiems vertybes, savo kraštiečiams, su kuriais buvau, esu ir Būsiu.

 

Nuoširdžiai linkiu, kad kitais metais Zarasų krašto garbės piliečio vardas būtų skirtas kraštotyrininkui Vytautui Indrašiui – daug nusipelniusiam mūsų krašto istorijai.

 

Dar kartą AČIŪ. Meldžiuosi už Jus VISUS šv. Mišių aukoje ir pavedu Švč. Mergelės Marijos Globai.