Balandžio 16 d. Zarasų krašto muziejaus padalinyje (D. Bukonto g. 1) buvo minimas dviejų su Zarasais susijusių iškilių, bet tragiško likimo asmenybių sukaktys – Lietuvos Respublikos 1-ojo ir vėlesnio ministro pirmininko Augustino Voldemaro (1883–1942) gimimo 140-metis ir Zarasų burmistro (mero) 1934–1938 m. Stasio Puodžiaus (1896–1943) žuvimo 80-metis. Jie buvo vienos kartos žmonės, tarpukario Lietuvos asmenybės, kurį laiką gyvenusios Zarasuose. Abu jie mirė ne savo mirtimi, o buvo nužudyti Lietuvą niokojusių okupantų. S. Puodžius – nacių Vokietijos Štuthofo koncentracijos stovykloje 1943 m. balandžio 14 d., o A. Voldemaras – garsiajame SSRS Maskvos Butyrkų kalėjime 1942 m. gruodžio 16 d. Ir nors jie nebuvo nušauti ar kaip nors kitaip sunaikinti, bet atsidūrė tokiose sąlygose, kurios juos pražudė. Zarasų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje už juos buvo aukotos šv. Mišios.

Po šv. Mišių su muziejaus cokoliniame aukšte įrengta jiems skirta ekspozicija supažindino ir apie šių asmenybių įtaką Zarasams kalbėjo Zarasų krašto muziejaus muziejininkė Rimutė Morozovienė. Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė pasidžiaugė renginiu, padėkojo dalyviams. Išsamiai apie Augustino Voldemaro asmenybės reikšmę Lietuvos istorijoje pasakojo dr. Raimundas Kaminskas – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojas, muziejui suteikęs eksponatų ir kitos kraštotyrinės medžiagos.

Apie Stasio Puodžiaus gyvenimo kelią kalbėjo Vilniuje gyvenančių zarasiškių klubo „Ežerėnai“ vadovas Evaldas Židonis – tikrasis renginio iniciatorius, narys Osvaldas Milius, S. Puodžiaus giminaitė Rimantė Ratinskaitė. Kalbėjusieji svečiai pristatė šių asmenybių veiklą, reikšmę, padovanojo jų atminimui sukurtas atvirutes. Renginio pabaigoje Zarasų krašto muziejaus direktoriaus pavaduotoja-vyriausioji fondų saugotoja, laikinai atliekanti direktoriaus funkcijas Vilma Mickutė padėkojo renginio svečiams, įteikė gėlių ir atminimo dovanėles.

Zarasų krašto muziejaus informacija

Nuotraukos: V. Kukonenkos