Dvejus metus dėl šiltų žiemų nepavykus išpilti Sartų hipodrome ledo tako ir dėl to jau beveik nutrūkus šimtametei ristūnų žirgų lenktynių tradicijai, „Ūkininko patarėjas“ kelia idėją, kaip išsaugoti šį renginį.
Kiekvienų metų vasario pirmąjį savaitgalį, per Grabnyčias, Dusetos sutraukdavo dešimtis tūkstančių Lietuvos gyventojų ir svečių. Ristūnų lenktynes tradiciškai organizuodavo Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), Respublikinė lenktyninių žirgų lyga (RLŽL) ir Zarasų r. savivaldybė. Pasak ministerijos, Sartų lenktynės nebeturi perspektyvos, joms 2023 m. nebeskirta lėšų, tačiau ŪP pozicija yra priešinga – tereikia sutvarkyti bėgimo taką, jį įrengti kaip vasaros lenktynėms.
Ministerija nerems
Zarasų r. savivaldybė, kurios Dusetų miestelyje daugiau kaip du šimtus metų beveik kasmet vykdavo žirgų ristūnų lenktynės, ir šią žiemą norėtų tokio renginio, jau kreipėsi dėl finansavimo į ŽŪM, tačiau atsakymo nesulaukė. Gal ir sulauks, bet veikiausiai ne tokio, kokio tikisi. ŪP jau sulaukė nedviprasmiško ministerijos atsakymo.
Sartų respublikines ristūnų žirgų lenktynes ir jų metu vykstančią nacionalinį paveldą bei etnines vertybes propaguojančią žiemos šventę tradiciškai rengdavo ŽŪM, RLŽL kartu su Zarasų r. savivaldybe.
Pastaruosius metus šio vieno seniausių iš masinių renginių Lietuvoje likimą nulėmė šiltėjantis klimatas, prisidėjo ir COVID-19 pandemija. Ministerija „Ūkininko patarėjui“ aiškina, kad nenuspėjamos klimatinės sąlygos ilgainiui tapo labai svarbiu veiksniu, apsunkinančiu šio renginio planavimą. „Šylant orams, gali būti neįmanoma suformuoti varžyboms reikalingo ledo tako ir užtikrinti kitų sąlygų sklandžiam renginio organizavimui“, – teigiama ministerijos atsakyme redakcijai.
„Tradiciškai Sartų lenktynės yra organizuojamos Zarasų rajone (Dusetose), todėl artimiausiu metu ministerija ketina kreiptis į Zarasų rajono savivaldybės administraciją su siūlymu tapti šio renginio oficialiu organizatoriumi, – toliau teigiama ministerijos rašte. – 2022 m. šiam renginiui lėšų numatyta nėra.“
Skirti lėšų 2023 metų renginiui net ir norint jau per vėlu. Kita vertus, varžybos galėtų vykti ir nebūtinai palankiu oru, nes jau keliolika metų Dusetose yra įrengtas hipodromas, bet jis ganėtinai apleistas, o žinodama, kad renginys bus finansuojamas, savivaldybė pradėdavo jam ruoštis jau rugsėjį. O norint tinkamai, iš pagrindų sutvarkyti vežimėlių važiavimo taką – reikia nemažų investicijų ir bent kelių mėnesių laiko.
Vien savivaldybė per silpna
Zarasų rajono savivaldybės meras Nikolajus Gusevas ŪP teigė, kad vienai savivaldybei net ir šimtametes tradicijas turinčiam renginiui surengti pritrūks lėšų, tuo labiau kad ateinančių metų savivaldybės biudžetas bus tvirtinamas tik vasarį, kai renginys būtų jau įvykęs, nors jo projektas svarstomas jau gruodį.
Savivaldybės kišenė didelio masto respublikiniam renginiui per plona, ypač turint omeny, kad visą laiką šios šventės pagrindinė rėmėja buvo ŽŪM, o savivaldybė tik kukliai prisidėdavo.
Pasak N. Gusevo, pernai Dusetose buvo organizuojama tik tautodailės mugė, poledinės žūklės varžybos, tai, be abejo, negalėjo būti adekvatu ilgametei tradicijai.
„Mes labai norėtume surengti šią šventę, jau ir raštą dėl rėmimo ministerijai nusiuntėme, laukiame atsakymo“, – ŪP kalbėjo Dusetų miestelio seniūnas Darius Steponavičius. Jo įsitikinimu, prireikus seniūnija galėtų pati paruošti dirbtinę ledo dangą iš ežero vandens, kaip jau yra ne kartą buvę. Anot jo, būtų galima ir renginio datą kiek pakoreguoti, palaukus palankesnio oro.
Jis neatmeta, kad žirgai galėtų bėgti ir nebūtinai ledo danga, jei tik būtų kapitaliai parengta jau prieš keliolika metų pastatyto hipodromo danga. „Hipodromo būklė yra visiškai nebloga, bet reikėtų šį tą patvarkyti, pavalyti, padažyti – tai daugiausia kosmetiniai darbai. Norėdami galėtume ir dabar priimti svečius ir surengti šventę. Infrastruktūra nepakeista – ji tokia, kokia buvo ir per paskutines 10 varžybų“, – svarstė seniūnas.
Zarasų rajono meras nusiteikęs ne taip optimistiškai, nes, kaip ir žirgų augintojai, teigia manąs, kad be ledo kol kas naudotis hipodromu būtų sunkiai įmanoma, mat reikėtų paruošti jo dangą, o savivaldybei tai būtų per brangu. Maža to, dar šiek tiek egzistuojančio Dusetų hipodromo savininkė yra šį turtą visiškai apleidusi pagrindinė renginio rėmėja ŽŪM.
Rajono meras dar deda vilčių į lyg ir numatytą ministerijos susitikimą su savivaldybės bei žirgų sporto asociacijos atstovais, kuris turėtų įvykti gruodžio pradžioje.
Vienas RLŽL steigėjų, Dubičių žemės ūkio bendrovės direktorius Stanislovas Kėrys ŪP tvirtino dėl Sartų lenktynių perspektyvos domėjęsis ir ministerijoje, ir Zarasų merijoje, tačiau nieko tikro neišgirdęs; nežinąs ir apie galbūt įvyksiantį pasitarimą ministerijoje.
„Dabar pagrindinė problema, dėl kurios nevyksta varžybos, – ne tiek oro sąlygos, kiek ŽŪM, – redakcijai teigė ir vienas iš aktyviausių sportinių žirgų augintojų ir varžybų dalyvių, daugkartinis prizininkas lazdijiškis Ernestas Juškauskas. – Labai apmaudu ir gaila, kad valdžia neįsileidžia mūsų delegacijos pasikalbėti, juolab kad entuziastų žirgininkų Lietuvoje kaskart vis mažiau. Esame atstumtieji, nors važiuojame, garsiname Lietuvą startais ir užsienyje – Estijoje, Švedijoje.“
Anot jo, parengti žirgą šioms Europoje išskirtinėms, analogų neturinčioms varžyboms kainuoja ištisus metus darbo ir investicijų, treniruočių, kad žirgo forma būtų geriausia būtent per lenktynes Sartuose. E. Juškausko teigimu, prieš dešimtmetį Lietuvoje būdavo apie 80 bėgančių žirgų, o dabar – tik 30–40. Nėra ir gerų hipodromų. Pastaraisiais metais žirgų augintojai nuvyksta tik į Širvintų arba į Utenos hipodromą, tačiau sunykus Sartų lenktynėms, Lietuvoje apie ristūnų žirgų sportą, veisles nelabai kas ir žinotų.
Ne dėl pelno
Renginiui reikalingos lėšos neturėtų būti kosminės. Pasak Zarasų rajono mero, anksčiau ministerija, pagrindinė rėmėja, skirdavo apie 30 tūkst. eurų. Dabar, infliacijos sąlygomis, to būtų mažoka, nes reikėtų paruošti lenktynėms tinkamą hipodromo dangą. Galų gale, anot Dusetų seniūno, šis renginys organizuojamas ne dėl pelno, o dėl to, ką paliksime ateinančioms kartoms, o rinkliavos, imamos iš mugių dalyvių, renginio išlaidų nė iš tolo neatperka.
Labiau stebina ŽŪM požiūris į renginio Dusetose prasmę, nors pati ministerija savo argumento, kodėl atsisako finansuoti žirgų lenktynes, ŪP nepaaiškino.
„Prieš metus ministerijoje man paaiškino, neva žirgų lenktynės ant Sartų ežero ledo yra sovietinis reliktas, todėl ministerija jų neketinanti remti, – pasakojo ŪP S. Kėrys. – Tie, kurie taip kalba, turėtų pirmiausia istorija pasidomėti, nes žirgų lenktynių Dusetose tradicija gyvuoja jau ne pirmą šimtmetį, nuo tada, kai sovietija nė iš tolo nekvepėjo.“
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininką Viktorą Pranckietį nustebino žinia apie galimą Sartų lenktynių likimą ir tuo jis pažadėjo pasidomėti grįžęs iš komandiruotės užsienyje. Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, buvęs žemės ūkio ministras, prisimena, kad ministerija remdavusi renginį Dusetose, tačiau kodėl to atsisakyta, pasiūlė pasidomėti Kultūros ir sporto komitete, nes tai esąs ne žemės ūkio, o sporto renginys.
Iš Sartų lenktynių istorijos
„Ūkininko patarėjas“ siūlo įsteigti visuomeninį fondą Dusetų hipodromo žirgų bėgimo takui renovuoti ir tradicinėms Sartų ristūnų žirgų lenktynėms organizuoti. Daugiasluoksnio lenktynių tako įrengimo sąmata – apie 400 tūkst. eurų. Fondo steigėjai gali būti ir zarasiškiai, ir žirgininkai, ir verslininkai, ir ūkininkai, ir politikai, ir visi neabejingi šaunių tautos tradicijų puoselėjimui. ŪP mielai viešintų Fondo mecenatus.
Redakcijos nuotraukos
2022.10.27 Kazimieras ŠLIUŽAS ŪP korespondentas, Vytenis NEVERDAUSKAS ŪP vyriausiasis redaktorius