Apie prizus ir jų vertes paklausėme ir J. Kėrytės. „Sartų lenktynės yra plačiai žinomos, jos populiarios, verslininkai nori jose reklamuotis, tačiau tam reikalui reikia sukurti platformą, padaryti taip, kad ta reklama būtų matoma“, – apie silpnai išvystytą infrastruktūrą, komunikacijos stygių kalbėjo RLŽL direktorė. „Reikia sukurti tokio renginio vertę, o ne naiviai prašyti paramos negalint nieko už tai pasiūlyti“, – aiškino J. Kėrytė, akcentuodama, kad pirmiausia reikia išsikuopti savo kiemą, sutvarkyti įstatyminę bazę, nuostatus, taisykles, išspręsti komunikacijos problemas, o tada jau montuoti pamatus ir ant jų statyti visa ko sienas.

 

Daugkartinis Sartų lenktynių nugalėtojas ir prizininkas Kazys Trota negailėjo karčių žodžių keletos paskutinių Dusetose vykusių varžybų organizatoriams ir rengėjams. „Ypač prastai, jei reikiamai nepašąla, tada ir žmonės, ir žirgai murkdosi purve, ir šventės kaip ir nelieka“, – redakcijai sakė nuo 1976-ųjų ristūnų lenktynėse dalyvaujantis pašnekovas. Todėl, anot jo, svarbiausia yra šaltis ir šventės organizatorių išmonė. Kartais jam atrodo, jog organizatoriams visiškai nesvarbu, kaip viskas bus, svarbu – kad būtų. „Žirgų nebuvo kur pastatyti, į varžybas suvažiavę dalyviai neturėjo kur pernakvoti, buvo gėda, ypač prieš užsieniečius, juk gyvenimas, laikai gerėja, o čia, rodos, niekas nesikečia nuo senovės“, – rėžė K. Trota.

 

Želvos seniūnijos, Ukmergės r., žirgininkas nostalgiškai prisiminė tuos laikus, kai lenktynes Dusetose kartu su kolegomis vadino Sartų atlaidais. „Bandysiu sudalyvauti šiųmetėse lenktynėse ir kaip nors prisitaikysiu, tačiau kaip bus kitąmet, jei niekas nepasikeis, nežinau“, – sakė Sartų lenktynių veteranas.