Kaip ir kasmet, artėjantys švenčių džiaugsmai ne vienam mūsų kelia galvos skausmą ir aibes klausimų – ką padovanoti, kaip šiais metais išleisti mažiau, kaip šventes atšvęsti tvariau, nepaliekant po jų krūvos nesuvalgyto maisto ar kalnošiukšlių. Deja, iki švenčių miesto gatvėse, parduotuvėse įsivyrauja tikra dovanų pirkimo pasiutpolkė, tikėtai ir netikėtai ateina šventės ir dažniausiai scenarijus lieka toks pat kaip ir praėjusiais metais, su tylia, viltin gamint imi – gal kitais metais bus kitaip… Bet visgi verta tą „kitaip” į savo švenčių tradicijas įvesti jau dabar, būtent dabar, pamažu rodant kitokį pavyzdį ir savo artimiesiems, draugams, pamažu keičiant ir savo paties švenčių įpročius vartoti mažiau.

Pradėkite nuo plano
Jau žinome, kad planas tinka viskam – tiek reguliariam vykimui į parduotuvę apsipirkti maisto, tiek planuojant didesnes išvykas. Tai padeda išvengti spontaniškų, neplanuotų pirkinių ir patirti nenumatytų išlaidų. Tad tikrai nepamaišys ir planas ruošiantis didžiosioms metų šventėms. Sudarykite sąrašą žmonių, kam planuojate daryti staigmenas dovanomis, suplanuokite, kokia tiksli išlaidų suma, kurią ketinate išleisti šiais metais – šventiniam stalui, papuošimams, dovanoms.

O gal verta paieškoti naujų tradicijų – dovanoti dovanas ne visiems, o išsitraukti vieną iš tame šventės rate dalyvausiančių žmonių. Tokiu būdu jums tereikės galvoti apie vieną dovaną, ir iš šventės grįšite lygiai taip pat – nešini viena staigmena, o ne krūva – tikėtina – nelabai jums reikalingų daiktų, pvz. „šampūnu ir dušo želė“ (Iš Vido Bareikio naujos dainos žodžių neišmesi). Tokie daiktai nuguls į lentyną kaupti dulkių arba laukti tos sėkmės valandos, kai bus perdovanoti kažkam kitam. Ir netgi dar smagiau, kai tai vienai dovanai nustatomas konkretus kainos limitas ar įvedama kokia nors tema, pvz. „valgoma“, „melionas“ (suprask, kad gali dovanoti kažką meliono skonio, meliono spalvos, kvapo ir t.t.), „žalia“, „nepamirštama“ ar kt. Žinoma, norint sugalvoti padovanoti kažką originalaus, reikės pasukti galvą – bet visiems išpakuojant dovanas bus ir juoko, ir nuostabos, ir smagių prisiminimų, kai ta tradicija toje švenčiančiųjų kompanijoje kartosis kelis metus iš eilės.

Mokykime tvarumo ir savo vaikus
Šiandien neretai yra taip, kad vaikai moko suaugusiuosius rūšiuoti atliekas, nes daug žinių ir praktikos šia tema gauna darželiuose, mokyklose, dalyvaudami įvairiose iniciatyvose šia tema. Bet švenčių tema – tai puiki proga mažiesiems perduoti mūsų vertybes, mūsų požiūrį į galimybę vartoti mažiau ir tvariau. Teko girdėti vieną dešimtmetį sakant: „Mama, aš parašysiu Kalėdų seneliui, kad dar atneštų ir futbolo pirštines, nes juk tada nereikės jų pirkti tau“. Išgirdus tokį vaiko pamąstymą turbūt reikėtų prisėsti ir nuoširdžiai su juo pakalbėti apie tai, kad šventės pirmiausiai – ne dovanojami daiktai, ne kuo didesnė eglutė, po kuria tų daiktų tilptų kuo daugiau, ne perteklinis vartojimas, bet pakili nuotaika, džiugios emocijos ir patys mažiausi stebuklai su artimais žmonėmis – tėvais, išsiilgusiais seneliais, šeimos draugais. Jei praleisite progą su vaiku tokiam atviram pokalbiui, ilgainiui vaikai švenčių ims laukti – o gal jau ir laukia – tik dėl to, kad gaus dovanų iš skirtingų Kalėdų senelių – namuose, pas močiutę (tėčio), pas močiutę (mamos), darželyje ar mokykloje... O gal Kalėdų senelis dar buvo užsukęs pas tėtį ar mamą darbe? O tai kaip tas tikras Kalėdų senelis, gyvenantis Laplandijoje? O kiek yra vaikų, kuriuos tas belakstantis ir tą patį vaiką dovanomis skirtingose vietose džiuginantis senelis visai nebesuspės užsukti arba tiesiog pritrūks dovanų? Lygiai taip pat tai puiki proga įvesti ir dar vieną – aukojimo – tradiciją: vienišiems seneliams, gyvūnų globos namams, sergantiems mažyliams ar – kas aktualu šiandien labiausiai – kovojantiems Ukrainoje...

Atvirukus ir eiliuotus sveikinimus pamirškime
Atvirukai gaminami taip, kad pirmiausiai atliktų estetinę funkciją. Jų gamyboje vis dar naudojamas sunkiai perdirbamas popierius. Perdirbimą dar labiau apsunkina dažai, rašalas, blizgučiai, kitos dizaino detalės ir klijai, kuriais jos tvirtinamos. Dažnu atveju puošnus šventinis atvirukas yra visiškai neperdirbamas, geriausiu atveju – sunkiai perdirbamas ir atsiduria mišrių atliekų konteineryje. Tikrai verta susimąstyti, ar trumpas džiaugsmas, kurį patiriame gavę tokį sveikinimą, yra vertas tolesnių pasekmių mūsų aplinkai.

Kaip ir eiliuoti nusibodę linkėjimai ar visomis vaivorykštės spalvomis žybsintys kalėdiniai „atvirukai-brukaliukai“, kurių besikartojančių per šventes ir išmaniaisiais įrenginiais gauname ne vieną ir ne 10. Puiki išeitis – tiesiog sukurti bendrą šventinę šeimos nuotrauką ir ja pasidalinti nebūtinai viešai visuose socialiniuose galimuose tinkluose, bet nusiunčiant privačia žinute sau artimiems draugams, mieliems pažįstamiems su kelių žodžių mielu palinkėjimu. Ir, beje, ne viešai skelbiamoje nuotraukoje, kurią pamatytų ir jūsų kolegos, darbdaviai, klientai, galite atrodyti net šmaikščiai ir juokingai – nebūtinai tokiai nuotraukai reikia kasmet pirkti naują megztuką su elniais – bus dar originaliau, jei kažkam tas megztukas po metų jau bus mažumėlę per mažas, „susitraukęs“ arba kasmet tais pačiais megztukais susikeisite tarp šeimos narių.

Susitarimai ir paprastos kasmetinės tradicijos
Dovanoti daiktą – tai reiškia uždėti tam tikrą atsakomybę ant to žmogaus pečių. Dovanoti laiką kartu ar prisiminimą – nukeliaujant į teatrą, į koncertą, į kino filmą ar suvalgyti ledų žiemą – tikrai bus žymiai smagiau ir įsimintiniau.

Kartais tiesiog pamirštame, jog nebūtinai pirktinė dovana yra geriausia dovana – visada galima kažką pagaminti patiems. Labai paprasta idėja, kurią galima padaryti šeimai kiekvienais metais – parenkant labiausiai su išmaniosiomis technologijomis draugaujantį šeimos narį, arba dar smagiau – kasmet įpareigojant vis kitą – metų gale sukurti šeimos tų metų video klipą. Viskas, ko reikės: paprašyti šeimos narių telefono video ir foto turinio (esame tikri, kad tuose kloduose rasite begales turinio, kuris užfiksuotas tam kartui ir bus peržiūrimas geriausiu atveju tada, kai telefonas supypsės apie tai, kad jau reikia atlaisvinti vietos naujam turiniui), prisėsti keletui valandų atrinkti geriausius kadrus (ypač video, nes jį žiūrėti smagiausiai) ir telefono ar kompiuterio pagalba viską sujungti į smagų šeimos metų klipuką. Patikėkite, sėdint prie kūčių stalo visiems kartu pažiūrėti tų ar praėjusių, užpraėjusių, užužpraėjusių metų 20-30 min. filmukus bus nuostabi staigmena ir jums, ir vaikams, ir seneliams.

Po tvarių švenčių – tvariai susitvarkom
Ne vienas esame matę, kaip antrą Kalėdų rytą atrodo atliekų konteineriai – jie būna prikišti pakuočių, kurių tikrai dažnai galima išvengti. Tad jei jau nusprendėme, kad šiais metais būsime tvaresni visomis prasmėmis, bet dar liko ką sutvarkyti – pasistenkime atliekomis pasirūpinti atsakingai, tegul rūšiavimo ir mišriųjų atliekų konteineris būna tik paskutinė stotelė išmesti: pakavimo popierių – galbūt jis pravers kitoms šventėms, nesuvalgytą maistą – galbūt juo galima pasidalinti su alkstančiais ar vargstančiais, nupuoštą ir per šventes jus džiuginusią eglutę – atliekų konteineris ar šalia jo tikrai nėra ta vieta su ja atsisveikinti – būtina paieškoti eglučių surinkimo taškų.

Ir atminkite – jūsų ir mūsų Kalėdos – tai ne daiktai, ne skambantys cimbolai, o šiltos emocijos, todėl joms sukurti ir skirkit didžiausią savo dėmesį, energiją ir širdis.