• nemokamai gyventi valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, organizacijų, valstybės ir savivaldybių valdomų bendrovių ar įmonių, viešųjų įstaigų, kurių steigėja ar dalininkė, turinti daugiau kaip pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, apgyvendinimo vietose (įskaitant ir savivaldybių panaudos teise valdomą valstybės nekilnojamąjį turtą), taip pat fizinių ar juridinių asmenų (išskyrus valstybės ar savivaldybių įstaigas) savanoriškai pasiūlytose apgyvendinimo vietose;

 

• dirbti ir būti atleistais nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, gauti Užimtumo tarnybos sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, taip pat verstis individualia veikla, kaip ji apibrėžiama Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme;

 

• dirbti ar verstis individualia veikla nuo prašymo suteikti prieglobstį užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos;

 

• gauti Sveikatos sistemos įstatyme nurodytą valstybės laiduojamą (nemokamą) sveikatos priežiūrą, taip pat, atsižvelgiant į valstybės biudžeto galimybes, gauti receptinius vaistus sveikatos apsaugos ministro nustatytais atvejais, sąlygomis ir tvarka;

 

• socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytais atvejais, sąlygomis ir tvarka gauti socialines paslaugas, kurių skyrimo sąlygas ir finansavimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras;

 

• naudotis Užimtumo įstatyme nustatytomis darbo rinkos paslaugomis ir užimtumo rėmimo priemonėmis;

Nepilnamečiai asmenys turi teisę mokytis pagal bendrojo ugdymo arba formaliojo profesinio mokymo programą (programas) švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.

 

Ukrainiečiai karo pabėgėliai turi teisę į būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijas, jei nusprendžia būstą nuomotis savarankiškai. Būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija skiriama asmenims, išsinuomavusiems būstą savivaldybėje, kurioje yra deklaravę gyvenamąją vietą ar yra įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, ir nuomos sutartį įregistravo Nekilnojamojo turto registre.

 

Kompensacijos dydis priklauso nuo savivaldybės, kurios teritorijoje asmenys nuomojasi būstą, nuo nuomojamo būsto ploto ir nuo kartu gyvenančių asmenų skaičiaus.

 

Būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija mokama už laikotarpį nuo būsto nuomos sutarties sudarymo dienos, bet ne anksčiau kaip nuo kreipimosi dėl būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dienos.

 

 

 

Socialinė pašalpa skiriama, jei vidutinės mėnesio pajamos vienam asmeniui neviršija 161,7 Eur (1,5 VRP). Maksimalus socialinės pašalpos dydis vienam gyvenančiam asmeniui, neturinčiam pajamų, sudarytų 205,8 Eur (pirmus 6 mėnesius), vėliau (7–12 mėn.) – 176,4 Eur, o jei socialinė pašalpa būtų mokama ilgiau kaip 12 mėn. – 161,7 Eur.

 

Savivaldybė turi teisę tais atvejais, kai asmens pajamos ne daugiau kaip 50 proc.(tai yra 80,85 Eur) viršija nustatytą ribą socialinei pašalpai gauti (161,7 Eur), patikrinusi asmenų gyvenimo sąlygas ir surašiusi buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, skirti socialinę pašalpą išimties tvarka.

 

Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka iš savivaldybės biudžeto lėšų ukrainiečiams gali būti skiriama ir kita socialinė parama: vienkartinė, tikslinė, periodinė, sąlyginė pašalpa, ar kita socialinė parama (pvz., apmokami įsiskolinimai už būsto išlaikymą), įvertinus individualią asmens, šiuo atveju senjorų situaciją.

 

Į Lietuvą atvykusieji su nepilnamečiais turi teisę į išmokas vaikams (vaiko pinigai) bei 6 mėnesių kompensaciją už ikimokyklinį (priešmokyklinį) ugdymą. Pradėjusiems lankyti ugdymo įstaigas ukrainiečių vaikams suteikiamas mokinių nemokamas maitinimas (priešmokyklinukams, pirmokams ir antrokams nemokami pietūs skiriami nevertinant pajamų) ir parama mokinio reikmenims įsigyti prasidedant mokslo metams.

 

Šalpos senatvės pensiją gali gauti sukakę Lietuvoje nustatytą senatvės pensijos amžių asmenys (vyrai – 64 metai ir 4 mėnesiai, moterys – 63 metai 8 mėnesiai). Šalpos pensijų bazė šiuo metu siekia 173 eurus.

 

 

Socialinės paslaugos skiriamos tokia pat tvarka, kaip ir Lietuvos piliečiams: asmuo kreipiasi dėl socialinių paslaugų į gyvenamosios vietos savivaldybę, savivaldybės socialiniai darbuotojai teisės aktų nustatyta tvarka nustato socialinių paslaugų poreikį ir skiria socialines paslaugas.

 

 

Asmenys su negalia turi teisę kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl negalios ar specialiųjų poreikių nustatymo. Jiems gali būti skirtos tikslinės kompensacijos.

 

 

 

Bendrosios socialinės paslaugos, kurios gali būti teikiamos nenustačius socialinių paslaugų poreikio: informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas ir atstovavimas, maitinimo organizavimas, aprūpinimas drabužiais ir avalyne, transporto organizavimas, sociokultūrinės paslaugos, asmeninės higienos ir priežiūros paslaugų organizavimas ir kt.

 

Specialiosios socialinės paslaugos, kurios teikiamos, jei nepakanka bendrųjų socialinių paslaugų, asmens namuose ar socialinių paslaugų įstaigoje. Šios paslaugos yra dviejų rūšių – socialinės priežiūros ir socialinės globos.

 

1. Socialinės priežiūros paslaugos teikiamos atsižvelgiant į nustatytą socialinių paslaugų poreikį. Gali būti teikiama, pavyzdžiui, pagalba į namus, socialinių įgūdžių ugdymas, palaikymas ir atkūrimas.

 

2. Socialinė globa teikiama atsižvelgiant į nustatytą socialinės globos poreikį. Tai gali būti: dienos socialinė globa; trumpalaikė socialinė globa; ilgalaikė socialinė globa, taip pat laikinas atokvėpis artimiesiems.

 

 

1. Valstybės ir savivaldybių įstaigų nekilnojamojo turto, skirto užsieniečių nemokamam apgyvendinimui, sąrašas sudaromas, tvarkomas ir administruojamas Valstybės duomenų valdysenos informacinėje sistemoje (VDV IS arba Palantir).

 

2. Valstybės ir savivaldybių įstaigoms, laikinosios apsaugos suteikimo laikotarpiu pasiūlytose apgyvendinimo vietose, kurios įtrauktos į Palantir, nemokamai apgyvendinusioms užsieniečius, kompensuojamos šios su jų apgyvendinimu susijusios išlaidos:

2.1. karšto vandens ir šildymo išlaidos, įskaitant šildymui ir karštam vandeniui ruošti reikalingo kuro įsigijimo, atvežimo, paruošimo išlaidas;

2.2. elektros energijos, skirtos apšvietimui, šildymui ir kitoms reikmėms, išlaidos;

2.3. geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo išlaidos;

2.4. komunalinių atliekų išvežimo išlaidos;

2.5. dujų tiekimo išlaidos.

 

3. Savivaldybių administracijoms kompensuojamos faktiškai patirtos išlaidos, susijusios su neatlygintinu maitinimo paslaugų teikimu ar higienos prekių tiekimu. Jos apskaičiuojamos atsižvelgiant į savivaldybės teritorijoje gyvenančių asmenų, gavusių laikinosios apsaugos statusą, skaičių už laikotarpį, skaičiuojamą praėjus 33 kalendorinėms dienoms nuo šių asmenų užsiregistravimo Migracijos departamente iki sprendimo dėl laikinosios apsaugos suteikimo (nesuteikimo) priėmimo dienos. Didžiausios kompensuojamos išlaidos – 6 eurai už asmenį per dieną.

 

4. Lietuvos Respublikos finansų ministerija, gavusi iš asignavimų valdytojų ir savivaldybių administracijų apibendrintą informaciją dėl kompensuotinų išlaidų, žr. 1, 2 punktus, (įskaitant valstybės valdomų bendrovių ar įmonių, viešųjų įstaigų, kurių steigėja ar dalininkė, turinti daugiau kaip pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, informaciją), parengia ir teisės aktų nustatyta tvarka Vyriausybei pateikia nutarimo projektą dėl karo pabėgėlių iš Ukrainos apgyvendinimo išlaidų kompensavimo.

 

5. Jei apgyvendinimo vieta (patalpa) nėra karo pabėgėlio iš Ukrainos naudojama daugiau nei savaitė be išankstinio pranešimo apie pateisinamas priežastis (pvz. guldymas į ligoninę, darbo pobūdis ar pan., tai yra rimtos, objektyvios priežastys), apgyvendinimo vieta atlaisvinama ir joje gali būti apgyvendinami kiti karo pabėgėliai iš Ukrainos. Visais atvejais asmuo privalo informuoti apgyvendinimo vietos administraciją apie pasikeitimus dėl jam suteiktos apgyvendinimo vietos. Atkreiptinas dėmesys, kad žodis „gyventi“ reiškia tęstinį veiksmą, tad jei asmuo negyvena nuolatos, jo vieta turi būti pasiūlyta šios vietos laukiančiam ir prieglobsčio siekiančiam kitam karo pabėgėliui iš Ukrainos. Pranešęs apie laikiną išvykimą iš užimamos gyvenamosios vietos karo pabėgėlis iš Ukrainos, turi teisę išvykti ne ilgesniam negu 2 savaičių laikotarpiui, jei ir po 2 savaičių ketina toliau gyventi toje pačioje, jam suteiktoje patalpoje (kambaryje). Taip pat siūlytina numatyti paliktų daiktų laikymo / saugojimo sąlygos, tai yra, jei ukrainietis išvyksta, bet palieka asmeninius daiktus. Visos šios sąlygos turi būti aptartos panaudos sutartyje ar (ir) bendrabučio (objekto) vidaus tvarkos taisyklėse, kurias ukrainietis pasirašo prieš apgyvendinimą (arba jau apgyvendinimo metu).

 

6. Karo pabėgėlis iš Ukrainos įsipareigoja tinkamai naudotis jam suteikta patalpa (kambariu), ją prižiūrėti laikyti tvarkingą (į šią sąvoką įeina suteikto gyvenamo ploto – kambario – valymas ir šiukšlių iš jų šalinimas), laikytis nustatytų sanitarijos taisyklių, susijusių su to pastato, kuriame yra apgyvendinimo patalpa, eksploatavimu ir priešgaisrinės saugos reikalavimais, neperleisti tos patalpos ir nesubnuomoti, nepažeisti kitų pastate esančių patalpų savininkų ir (ar) naudotojų teisių bei interesų. Šias nuostatas rekomenduojama įtraukti į bendrabučio (objekto) vidaus tvarkos taisykles, su kuriomis ukrainietis supažindinamas prieš apgyvendinimą (arba jau apgyvendinimo metu).

 

7. Teisės „nemokamai gyventi“ užsieniečiui numatymas siejamas su neatlygintinu gyvenamųjų patalpų (apgyvendinimo vietų) suteikimu. Tačiau tai neturi būti siejama su neatlygintinu kitų papildomų paslaugų teikimu (tokių kaip skalbimas (tokiu atveju, jei bendrabutis neturi skalbimo mašinų, ir perka skalbimo paslaugas kitur), patalpų (kambarių) valymas, indų pirkimas ir pan.) neatlygintinai. Visos kitos papildomos paslaugos, kaip bendrų patalpų valymas, virtuvės naudojimosi (pvz., už inventoriaus sunaudojimą gali būti nustatytas simbolinis mokestis), patalynės keitimo, skalbimo paslaugos turi būti mokamos, kai karo pabėgėlis gauna laikinosios apsaugos statusą ir įgyja teisę į socialinę paramą (kai faktiškai gaunamos piniginės išmokos).

 

8. Svarbu paminėti, kad neatlygintinos apgyvendinimo patalpos suteikėjas turi teisę tikrinti tokios patalpos/ būsto būklę, taip pat tikrinti, ar šis būstas naudojamas pagal paskirtį, ar laikomasi panaudos sutartyje ar (ir) bendrabučio (objekto) vidaus tvarkos taisyklėse nustatytų sąlygų. Apgyvendinimo patalpos suteikėjui siūloma nusimatyti tokią galimybę (tikrinti patalpos būklę) iš anksto suderinus su apgyvendinamu/apgyvendintu asmeniu, pvz. vidaus tvarkos taisyklėse.

 

9. Tais atvejais, kai karo pabėgėliai iš Ukrainos (pvz., apgyvendinti trumpalaikio apgyvendinimo vietose) atsisako vieno ar kito jiems siūlomo neatlygintai naudotis būsto, siūlytina surašyti Apgyvendinimo vietos atsisakymo aktą, kuriame būtų nurodyta, jog atsisakęs siūlomo būsto karo pabėgėlis iš Ukrainos supranta tokio savo poelgio pasekmes bei prisiima atsakomybę per X dienų (darbo ar kalendorinių, terminą numato pats nekilnojamojo turto valdytojas) susirasti sau būstą pats. Jei karo pabėgėlis iš Ukrainos atsisako pasirašyti tokį aktą, tuomet aktas surašomas ir pasirašomas asmens, kuris jį parengė.

 

Svarbu pažymėti, kad karo pabėgėliai iš Ukrainos negali piktnaudžiauti savo teise į nemokamą apgyvendinimą – atsisakę jiems siūlomų neatlygintinai naudoti būstų, jie atsisako realizuoti savo teisę neatlygintinai gyventi valstybės ar savivaldybės pasiūlytuose būstuose. Taip pat svarbu patiems karo pabėgėliams iškomunikuoti, kad šiuo metu esant būstų trūkumui, siūlome tai, ką turime, tačiau visos mūsų siūlomos apgyvendinimo vietos atitinka būtinus gyvenamosios vietos standartus. Jei mūsų pasiūlytos apgyvendinimo vietos nėra tinkamos karo pabėgėliams iš Ukrainos, jie yra laisvi savarankiškai surasti bei nuomotis jiems tinkamą būstą

 

10. Pasikeitus apgyvendinimo aplinkybėms objekte, pvz. išsikrausčius ukrainiečiams, apgyvendinus kitus ukrainiečius, nelikus laisvų vietų ir pan., privaloma patikslinti (arba perduoti duomenis atsakingam asmeniui) esamus duomenis Palantir.