Zarasų rajono savivaldybės administracija įgyvendina Europos kaimynystės priemonės finansuojamą projektą ENI-LLB-1-073 „A living history“ („Gyva istorija“), skirtą kultūros paveldo pažinimui ir išsaugojimui. Pagrindinis minėto projekto kultūros paveldo objektas – Stelmužės dvaras, esantis Imbrado seniūnijoje Zarasų rajone. Stelmužės dvaro istoriją Varšuvos (Lenkija), Rygos (Latvija), Marburgo (Vokietija), Tartu (Estija) archyvuose tyrinėjo mokslininkai iš Lietuvos istorijos instituto, Daugpilio Universiteto ir kviestiniai tyrėjai. Minėtų tyrimų metu nustatyta, jog jau nuo XV a. Stelmužės dvarą valdė Livonijos ordino riteriai (Hahover, Von Berken, Folkersam(b), kuriems Stelmužės dvaras (Steinensee) buvo perduodamas leno teise už gerą tarnystę. Tuomet Stelmužės dvaras priklausė Kuršo hercogystei. Siekiant geriau pažinti ir suprasti šį istorinį laikotarpį, kurio dalimi buvo Stelmužės dvaras ir jo savininkai, projekto metu sukurtas pilotinis turas „Lietuva–Latvija“: Zarasai–Bauske–Jelgava–Dobele–Daugavpils–Zarasai. Į šį turą pakviesti Lietuvos istorijos instituto (projekto partneris) specialistai; Zarasų krašto kultūros, švietimo, turizmo sričių darbuotojai; gidai; vietos verslo ir politikos veikėjai; Imbrado (Zarasų rajonas) bendruomenės nariai; Zarasų trečiojo amžiaus universiteto atstovai – iš viso penkiasdešimt dalyvių.
2022-ųjų metų spalio 18–21 d. projektinio turo „Lietuva–Latvija: Stelmužės dvaras Kuršo hercogystėje“ dalyviai iš Zarasų (Lietuva) turistiniu autobusu pajudėjo Bauskės (Latvija) pilies link. Po trijų valandų kelionės turo dalyviai turėjo galimybę apžiūrėti puikiai išsaugotą ir pristatomą lankytojui Livonijos ordino pilį Bauskėje. Bauskės pilis-muziejus unikalus atkurtais interjerais, lankytojui pristatomas pilies gyvenimas jos menėse, miegamuosiuose, virtuvėje, kabinetuose; archeologiniai radiniai leido latvių kolegoms atkurti prabangius krosnių koklius ir autentiškų spalvų grindų plyteles; lankytojui pristatomos senoji ir naujoji Bauskės pilys, ekspozicija turtinga eksponatais, iš kurių įsimena XVI–XVII a. didikų drabužių kolekcija, ginklų kolekcija. Verta aplankyti Bauskės rotušę – unikalų kultūros paveldo objektą miesto centre, čia įsikūręs ir Bauskės turizmo centras. Netoli Bauskės–Jelgava (senasis miesto vardas – Mitava) – Kuršo hercogystės sostinė. Jelgavos rūmų (architektas F. B. Rastrelli), pastatytų buvusios pilies vietoje, rūsiuose ilsisi Kuršo ir Žiemgalos hercogysčių valdovai – Ketlerių ir Byronų dinastijos atstovai (minėtoms dinastijoms pristatyti Latvijos nacionaliniame istorijos muziejuje skirta atskira salė). Lankytojas mato atkurtus įvairių laikotarpių, puoštus herbais, sarkofagus; ekspozicijoje pasakojama apie didikų laidojimo tradicijas; eksponuojami restauruoti palaidotų didikų apdarai. Kuršo hercogystės klestėjimo laikotarpis Jelgavoje, valdant hercogui Gotardui Ketleriui (Gotthard von Kettler), pristatomas Gederto Eliaso Jelgavos istorijos ir meno muziejuje, įsikūrusiame Academia Petrina pastate (pastatyta 1775 m. paskutinio Kuržemės ir Žiemgalos hercogo Peterio Byrono iniciatyva, pirmoji aukštoji mokykla Latvijoje, beje, joje mokėsi ne vienas Baltijos šalių būsimasis prezidentas, taip pat ir Lietuvos prezidentas Antanas Smetona, apie tai liudija speciali atminimo lenta ant pastato). Dar viena Kuržemės hercogo G. Ketlerio iniciatyva iki šių dienų išlikusi Jelgavoje – tai Šv. Trejybės bažnyčios (pradėta statyti 1574 m., sunaikinta 1944 m.) bokštas, minėta bažnyčia XVI a. buvo pirmoji nauja mūrinė liuteronų bažnyčia Europoje, šiandien tai seniausias pastatas (išlikęs tik bokštas) Jelgavoje.
Toliau turo dalyvių kelias driekiasi į Dobelę – į neseniai lankytojui atvertą šiuolaikiškai įrengtą turizmo, kultūros ir amatų centrą senosios Livonijos ordino pilies koplyčios griuvėsiuose. Livonijos ordinas mūrinę Dobeles pilį pastatė XIV a. senosios medinės ziemgalių pilies vietoje ant piliakalnio Berzės upės dešiniajame krante. Dobeles pilies griuvėsiai – tai tikras muziejus po atviru dangumi, čia dirbantys gidai pristato pilies gyvenimą: papročius, valdovus, jų būdą, vilioja šiuolaikinį lankytoją atkurtu gydomųjų žolelių daržu, o moderniai įrengtose erdvėse pristato šiuolaikinę Latvijos kultūrą (veikė Latvijos muzikantų portretų paroda). Keturių dienų turo pabaigoje apsilankoma projekto „A living history“ partnerių – Daugpilio Universiteto – būstinėje, kur saugoma reto leidinio „Terra Mariana“ (XIX a. Baltijos šalių dovana Romos Popiežiui Leonui XIII jo kunigystės 50-mečio proga, mecenatės grafienės Marijos Thiesenhausen-Przeždieckos iniciatyva) faksimilė. Šioje įspūdingo formato, turinio, puošybos knygoje pristatomas ir Stelmužės dvaras su giminės koplyčia kaip krikščioniškoji parapija. Projektinio turo „Lietuva–Latvija: Stelmužės dvaras Kuršo hercogystėje“ maršrutas dalyviams atskleidžia vokiškąją Stelmužės dvaro, jo savininkų istorijos dalį, tampa aiškiau, kodėl I-ojo pasaulinio karo metu Stelmužės dvaro teritorijoje buvo palaidoti vokiečių kariai. Pažintinio turo metu susipina Lietuvos ir Latvijos istorija, atsiskleidžia jų sąsajos per įvairius laikotarpius, juk Stelmužės dvaro ir jo savininkų likimas susijęs su Lietuvos ir Latvijos sienų padalijimu, vėliau su žemės reformomis. Suprantame, jog Stelmužės dvaro istorija – europinio kultūros paveldo liudijimas.
Lietuvos istorijos instituto kultūros paveldo ekspertė Inga Ilarienė savo straipsnyje „Stelmužės/Steinensee dvaro kultūrinio paveldo atodangos: dvaro knygos ir jų ženklai“ 2022 m. Lietuvos istorijos metraščio I dalyje įvardija Stelmužės dvarą kaip daugialypį multikultūrinį kultūros paveldo objektą ir pristato kelis jo istorijos fragmentus. Minėtas dvaras ir jo turtinga istorija nedidelei Imbrado bendruomenei kuria unikalias sąlygas tarptautiniam bendradarbiavimui plėtoti kultūros paveldo pažinimo ir jo išsaugojimo srityje. Viena iš tokių tyrinėtų (menotyrininkės M. Matušakaitė, E. Grosmane) kultūros paveldo krypčių – medžio drožybos tradicijos, kurios sugretina Stelmužės dvaro bažnyčios/koplyčios, Subatės (Latvija, Ilukstės savivaldybė) bažnyčios ir Vecpilio (Latvija, Dienvidkurzeme savivaldybė) šeimyninės bažnyčios/koplyčios puošybą ir priskiria jas vienai medžio drožėjų mokyklai. Taigi, šiandien aktualu megzti ryšius su Vecpilio bendruomene, Dienvidkurzemės ir Ilukstės savivaldybėmis, siekiant ir ateityje bendradarbiauti kultūros paveldo saugojimo srityje, įgyvendinant tarptautinius projektus.
Projektas „A living history“ („Gyvoji istorija“) įgyvendinamas pagal Europos kaimynystės priemonę. ES projektui skiriama suma: 584 063,56 Eur. Pagrindinis partneris – Zarasų rajono savivaldybės administracija. Projekto partneriai: Zarasų krašto muziejus, Lietuvos istorijos institutas, Daugpilio Universitetas. Bendras projekto biudžetas: 648 959,52 Eur.
Šį straipsnį iš dalies finansuoja Europos Sąjunga. Už jo turinį atsako tik Zarasų rajono savivaldybės administracija ir jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad straipsnis atspindi Europos Sąjungos poziciją.
Organizatorių ir A. Stausko nuotr.
Daiva Šukštulienė, projekto „A living history“ vadovė, Zarasų rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyriaus vedėjo pavaduotoja