Lapkričio 3-iąją minime Medžiotojų globėjo Šv. Huberto dieną. Medžiotojų vaidmuo svarbus ir gamtoje: padeda sureguliuoti kai kurių laukinių žvėrių populiacijas, valdyti pavojingų ligų plitimą, prisideda prie bioįvairovės gausinimo.

Kartu jie saugo laukinius gyvūnus nuo brakonierių – netoleruoja pastebėtų medžioklės pažeidimų ir apie tai informuoja aplinkosaugininkus, tokių atvejų pastaraisiais metais daugėja.

„Šiuolaikinėje medžioklėje teisė naudoti laukinę fauną persipynusi su daugybe pareigų ir etikos reikalavimų. Šis užsiėmimas nėra išgyvenimo būtinybė, dėl to medžiotojams kyla dar didesnis moralinis įpareigojimas laikytis pagarbaus elgesio normų ir gyvūnijos, ir žemės bei miškų savininkų atžvilgiu“, – pažymi Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius.

Pasak aplinkos ministro patarėjo Mariaus Čepulio, gamtai reikia mūsų pagalbos. Lietuvoje saugomos teritorijos, kur žmogus visiškai kištis negali, sudaro mažiau nei 1 proc. Likusiuose apie 15 proc. saugomų teritorijų žmogaus veikla galima ir nedaug ribojama. Žmogaus neliečiami plotai per maži, kad didieji plėšrūnai atliktų savo vaidmenį ir pusiausvyra būtų užtikrinta, savaiminiai reguliaciniai mechanizmai juose sunkiai veikia.

Medžioklė yra vienas iš būdų pusiausvyrai palaikyti, tačiau su sąlyga, kad medžiojant bus laikomasi nustatytų reikalavimų. Beveik visi Lietuvos medžiotojų klubai turi savo garbės kodeksus, kuriuose įrašyti kilnūs tikslai ir svarbūs perspėjimai, humanišką elgesį faunos atžvilgiu turinčios užtikrinti nuostatos.

Sveikiname medžiotojus su Šv. Huberto, kuris buvo medžiotojas, bet kartu rūpinosi ir gamtos apsauga, diena. Šv. Huberto idėjos atspindi geriausias krikščioniškas moralines vertybes bei istoriškai susiformavusias kultūringos medžioklės tradicijas. Pagal jas medžioklė yra atsakingas įsipareigojimas gamtai, kartu skatina gerbti miškų, vandens bei laukų privačią nuosavybę, aktyviai dalyvauti aplinkosaugos akcijose.

Aplinkos ministerijos informacija