VšĮ „Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas“ įgyvendina projektą „Vandens telkinių Latvijoje ir Lietuvoje ekologinių sąlygų pagerinimas“ (LLI-476 Save Past for the Future), kurio metu atliktas istorinių parkų biologinės įvairovės, želdinių bei pavienių medžių inventorizavimas Pietryčių Latvijoje bei Šiaurės Rytų Lietuvoje. Viena šio projekto teritorijų yra Zaraso ežero Didžiosios salos parkas. Atlikę šios teritorijos gamtinių vertybių inventorizaciją nustatėme, jog Zaraso ežero Didžiosios salos parkas pasižymi išskirtine biologine įvairove. Parke gausu gamtinę brandą pasiekusių medžių, EB svarbos buveinių bei saugomų rūšių. Viena tokių rūšių – melsvasis gencijonas, kurio augavietės identifikuotos centrinėje salos dalyje netoli pelkės esančioje sausoje, pušaitėmis apaugusioje pusiasalio pievoje. Bendras apytikslis augavietės plotas yra 0,2 ha, gausumas vertinamas iki 50 kerelių. Šiuo metu melsvojo gencijono populiacijos būklė nuolat blogėja dėl pievų bendrijų apaugimo savaiminėmis pušelėmis, todėl žydinčių augalų skaičius kasmet mažėja. Siekiant pagerinti melsvojo gencijono populiacijos apsaugos būklę, rekomenduotina maždaug 0,2 ha plote iškirsti savaiminį pušaičių jaunuolyną, kurio amžius siekia maždaug 10–15 metų bei pašalinti susidariusią biomasę iš teritorijos.

Informaciją pateikė VšĮ „Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas“