Žiedynai – įmantriausių spalvų, besiskleidžiantys ir žydėjimo pilnatvėje, lelijų balčiausių, nasturtų ir svarainių liepsnotų, obelų nekalčiausi... Augalų poetiška anatomija – su atspalvių subtilumu, kiekvienos gyslelės atidžiausiu įsižiūrėjimu – dusetiškės Reginos Barzdaitės akvarelėse, į kurių parodą kviečia Dusetų Kazimiero Būgos biblioteka. Ypatingai spalvingas ruduo už langų, bet ne mažiau spalvinga ir ši paroda. Akvarelė – kaprizinga dailės rūšis, įnoringa, tačiau Regina su savo išskirtine kantrybe, gabumais ir kruopštumu joje pasiekė tikro meistriškumo – gaiviose akvarelėse atsispindi ir augalo, ir pačios kūrėjos siela.

Reginą Barzdaitę labiau žinome kaip fotografę, priklausančią Dusetų dailės galerijos menininkų būriui, dalyvaujančią su savo nuotraukomis kasmetinėse parodose. Jos nuotraukos tokios pat kupinos tylumos, įžvalgumo, rimties kaip ir akvarelės. Galbūt įtakos tam turi jaunystėje įgyta siuvinėtojos specialybė – ten, kur kiekvienas dygsnis, kryželis svarbus, nepaskubėsi... Spintoje saugiai guli tie fantastiški siuviniai, kaip brangus prisiminimas – nebesiuvinėja... Apmažėjus darbams kieme, Reginos namuose ant stalo išsirikiuoja akvareliniai dažai ir teptukai. Rudenio tamsiais mėnesiais iš po žirklučių krenta ažūrinės snaigės, kurias moteris karpo, laukdama Kalėdų – tuomet snaigės nukloja ne tik namus, bet ir bibliotekos erdves – čia rengiamose žiemiškų dekoracijų parodose.

Kodėl akvarelėse būtent augalai? Klausdama jau žinau ir atsakymą – Reginos namuose bei kieme žydi, veši dešimtys rūšių dekoratyvinių augalų. Kiekvienam jų skirdama begalę laiko ir rūpesčio, vėliau menininkė įkvepiančius kūrybai augalus įamžina popieriaus lape, kad jie ir toliau džiugintų akį ir širdį, skleisdami dvasinę šilumą.

Vilija Visockienė, nuotr. autorės