Spalio 1 d. Antazavės dvare vykusiame koncerte iš renginių ciklo „Muzika gurmanams“ skambėjo smuikininkų Vilhelmo ir Viktorijos Čepinskių atliekami klasikiniai ir šiuolaikiniai kūriniai.

Iš Zarasų ir aplinkinių rajonų į koncertą suvažiavusius klasikinės muzikos gerbėjus kultūrinės veiklos vadybininkė Raimonda Gruzdienė pasveikino Just. Marcinkevičiaus eilėraščiu „Rudens instrumentacija“: „Pro rudenio rūškaną rūgščią,/pro lėtą lietaus monotoniją/vėl pradeda krūpčiot ir kūkčiot/sušlapę lapai geltoni...“ Lietus, kaip juokavo Raimonda, tą vakarą buvo tyčia užsakytas, kad visi kuo greičiau skubėtų į jaukią ir šiltą Antazavės dvaro kamerinę salę. O ji tą vakarą buvo pilnutėlė, kas liudija, jog žmonės vertina gerą profesionalią muziką ir mielai renkasi į tokius koncertus.

Tai buvo vakaras, skirtas pabūti su savimi – užburiantys smuiko garsai nešė ant svajonių ir prisiminimų sparnų tolyn, pro lietaus ir vėjo nurengiamus parko medžius, virš banguojančio Zalvės ežero – į nostalgišką praeitį ar viltingą ateitį... „Žmonės nebemoka džiaugtis tylos akimirka. Žmonės bijo, paniškai bijo pasilikti su savimi vienumos akimirkai. Mano muzika turėtų žmogų trumpam grąžinti į tą pabuvimą su savimi“. (V. Čepinskis).

Garsaus muzikologo V. Gerulaičio teigimu „V. Čepinskio muzika – atvirai romantiška. Jos estetinė nuostata – lyrinis dramatizmas. Ji – jautriai melodinga ir konsonansiška, aiškios ritmikos ir skaidrios faktūros. Ji – emocionali ir meniška. Be to, ji turi tikrai aristoteliškų savybių: jai būdingas saikas ir elegancija (proporcijos). „Argi ne to mes labiausiai ilgimės šiame beprotiškame naujovių pasaulyje?“

Koncertui pasibaigus, maestro Vilhelmas Čepinskis dėkojo klausytojams bei renginio organizatoriams už šiltą priėmimą, linkėjo, kad muzika, menas, poezija gyventų jų širdyse ir išėjus iš koncertų salės, kad visi darniai ir laimingai gyventų. Muzikantai pažadėjo į Antazavės dvarą sugrįžti su naujais pasirodymais - Vilhelmas ir Viktorija netoliese jau daug metų vasaroja, tad šis kraštas jiems savas ir mylimas.