Rugsėjo 20 d., 17 val., Zarasų krašto muziejuje atidaroma zarasiškės tautodailininkės audėjos Birutės Andrijauskienės personalinė audinių ir jos saugomų vyro močiutės Anastazijos Svidinskienės, vėliau saugotų jos dukros – Birutės anytos Almos Ubonienės – audinių, audimo staklių bei kitų audimo reikmenų paroda „Palikimai“.

Audėja Birutė Andrijauskienė liaudies menu žavisi nuo pat paauglystės, nes jau tada grožėdamasi spalvingais audinių raštais svajojo išmokti austi. Kilusi iš Klaipėdos ir atitekėjusi į Zarasų kraštą pradėjo austi aukštaitiškus tautinius drabužius, pina juostas, kuria meninės tekstilės dirbinius.

Kai Rimos Vitaitės vadovaujama kultūros bendrija „Sėla“ 2003 m. vykdė PHARE programos Žmogiškųjų išteklių projektą „Tradicinių amatų artelė“, skirtą seniesiems tradiciniams amatams atgaivinti, buvo daug veiklų, viena iš jų – audimas. Birutė aktyviai įsitraukė į mokymus ir netrukus išaudė pirmuosius savo audinius.

Pasak parodos autorės, austi ją išmokiusi Adelė Tumėnienė – zarasiškė audėja, pelniusi „Aukso vainiką“ (ji ausdavo lovatieses ir rankšluosčius). Birutė tautinius kostiumus austi išmoko šiek tiek vėliau, kai atsirado poreikis atnaujinti folkloro ansamblio „Seluona“ narių tautinius kostiumus.

Nuo 2005 m. B. Andrijauskienė dalyvauja liaudies meno parodose. 2014 m. gruodžio 5 d. Zarasų rajono savivaldybės kultūros centre įvyko šios audėjos darbų parodos atidarymas, sulaukęs didelio susidomėjimo bei puikių atsiliepimų. Jos audiniai ne kartą džiugino lankytojus grupinėse liaudies meno parodose.

Tautodailininkė 2021 m. tradicinėje liaudies meno konkursinėje parodoje „Aukso vainikas“, vykusioje Raudondvario dvare (Kauno r. savivaldybė), už aukštaitiškų tautinių kostiumų kolekciją laimėjo svarbiausią apdovanojimą – Aukso vainiką.

B. Andrijauskienė yra Zarasų rajono savivaldybės kultūros centro scenografė, folkloro ansamblio „Seluona“ dainininkė, įvairių rajono kultūrinių renginių viena iš organizatorių, konsultantų, dalyvių.

Taip parodą „Palikimai“ pristato pati autorė:

Augau Klaipėdoje. Esu žemaitė. Tėtis kilęs iš Plungės, mama – iš Telšių. Į Aukštaitiją atitekėjau 1993 metais. Nuo paauglystės mano gyvenimas po truputį ėmė suktis folkloro pasaulyje. Gal tai lėmė vaikystės išgyvenimai bei įspūdžiai. Patikdavo vaikščioti po babytės sodą Plungėje, žaisti prie prabėgančio upelio šalia jos namų. Tačiau didžiausi vaikystės įspūdžiai įstrigo atminty, kai maža būdama varstydavau babytės namuose paslaptingos spintos girgždančias duris, kilnodavau didžiulės medinės dėžės dangtį. Man vis rūpėdavo pažiūrėti į ten sudėtus labai gražius audinius, kokių daugiau niekur nemačiau. Ir tik jau suaugusi supratau, jog tai buvo kraičio skrynia ir namie austi audiniai – lovatiesės, balto lino audiniai, pilki raštuoti rankšluosčiai. O labiausiai patikdavo čiupinėti lininius nėrinius, prisiūtus prie tų pilkų audinių.

Vėliau su namie austais audiniais susidūriau jau ištekėjusi. Pasirodo, jaunystėje audė vyro močiutė Anastazija Svidinskienė. Keletą audinių ir audimo stakles išsaugojo jos dukra, mano anyta, – Alma Ubonienė. Ji perdavė juos man. Dabar ir saugau, bet nenaudojami audiniai dūla, aplimpa laiko ir užmaršties dulkėmis, užsitraukia voratinkliais. Tad pajutau poreikį ištraukti juos į dienos šviesą ir parodyti kitiems. Jaunystėje A. Svidinskienė dalyvavo jaunųjų audėjų kursuose, kurie vyko Antazavėje. Už savo išaustus audeklus ji gavo apdovanojimą – tuo metu vertingą 1935 m. Žemės ūkio rūmų išleistą knygą „Austiniai kilimai“. Taigi ši pažintis su namie austais audiniais paliko didelį įspūdį ir užsidegimą širdyje saugoti ir puoselėti audimo meną.

Parodoje „Palikimai“ ir pristatau vyro močiutės audimus ir savo keletą darbelių kaip audėjos amato tęsinį šiek tiek kitaip – šiuolaikiškiau.

Parodoje bus filmuojama ir fotografuojama.

Kviečiame apsilankyti!

Paroda veiks iki spalio 22 d.

Parengė Vasilijus Trusovas, Zarasų krašto muziejaus muziejininkas (kultūrinių renginių koordinatorius)