zarasai.lt

Šių metų birželio mėnesį vyko Kovos su prekyba žmonėmis koordinavimo komisijos posėdis, kurio metu buvo apžvelgta 2021 metų kovos su prekyba žmonėmis situacija Lietuvoje ir aptarti svarbiausi duomenys.

2021 m. buvo pradėti 7 nauji ikiteisminiai tyrimai (toliau – IT) dėl vidaus ir tarptautinės prekybos žmonėmis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnį (dėl prekybos žmonėmis), 157 straipsnį (dėl vaiko pirkimo arba pardavimo) ir 1471 straipsnį (dėl išnaudojimo priverstiniam darbui ar paslaugoms). Iš viso 2021 m. šalyje buvo vykdoma 17 IT, pradėtų 2017–2021 m., dėl vidaus ir tarptautinės prekybos žmonėmis.

Iš pradėtų 7 naujų IT 3 buvo pradėti dėl prekybos žmonėmis nusikalstamoms veikoms, 3 – dėl prekybos žmonėmis priverstiniam darbui, 1 – dėl prekybos žmonėmis elgetavimui ir seksualiniam išnaudojimui.

Kaip jau buvo minėta, iš viso Lietuvoje 2021 m. buvo vykdyta 17 IT, iš jų: 5 IT – baigti kaltinamuoju aktu, 2 IT – sustabdyti, 5 IT – tebevyksta, 5 IT – nutraukti.

2021 m. pradėtuose IT minimos šios tikslo šalys (Lietuvos Respublika, Norvegijos Karalystė, Jungtinė Karalystė, Ispanijos Karalystė), kuriose buvo išnaudojami prekybai žmonėmis asmenys. Lietuvos Respublikoje iš viso pradėti 4 IT dėl prekybos žmonėmis, 3 IT – priverstiniam darbui (Vilniaus m., Klaipėdos r., Jonavos r.) ir 1 IT – nusikalstamai veikai (Klaipėdos r.). Norvegijos Karalystėje pradėtas 1 IT – dėl prekybos žmonėmis nusikalstamai veikai (vagystės). Jungtinėje Karalystėje pradėtas 1 IT – dėl prekybos žmonėmis nusikalstamai veikai, Ispanijos Karalystėje pradėtas 1 IT – dėl prekybos žmonėmis elgetavimui ir seksualiniam išnaudojimui (prostitucija).

2021 m. IT nukentėjusiais nuo prekybos žmonėmis pagal BK 147 ir 1471 straipsnius pripažinti 26 asmenys (10 moterų, 15 vyrų ir 1 vaikas (berniukas).

Iš 26 nukentėjusiųjų: 24 asmenys – Lietuvos Respublikos, 1 asmuo (vyras) – Kambodžos Karalystės, 1 asmuo (vyras) – Tadžikistano Respublikos piliečiai.

Teigiama, kad daugiausia asmenų buvo išnaudojama prekybai žmonėmis įvairioms priverstinio darbo formoms žemės ūkio, pramonės, paslaugų sektoriuose Lietuvos Respublikoje. Šiek tiek mažesnį skaičių pripažintų nukentėjusiais nuo prekybos žmonėmis sudarė asmenys, išnaudoti nusikalstamoms veikoms užsienio valstybėse. Dažniausiai nukentėjusieji buvo verbuojami žodžiu, rečiau – internetu ar per skelbimus.

2021 m. pripažinti nukentėjusiaisiais nuo prekybos žmonėmis buvo verbuojami šiose Lietuvos vietovėse: Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Mažeikiuose, Klaipėdos r., Šilalės r., Kelmės r., Kėdainių r. ir Radviliškio r.

Pagrindinės priežastys, kodėl asmenys, pripažinti nukentėjusiaisiais nuo prekybos žmonėmis, priėmė prekybos žmonėmis prekiautojų pasiūlymus (valios palenkimo būdas), yra šios: panaudota apgaulė, pasinaudota pažeidžiamumu, fizinis smurtas, grasinimai, pasinaudota nukentėjusio asmens priklausomumu.

Nusikaltėlių veikimo būdai:

Nusikalstamos veikos vykdomos pasinaudojant nukentėjusiųjų pažeidžiamumu, t. y. sunkia materialine padėtimi, elgesio ir sveikatos sutrikimais, jų gyvenimiška nepatirtami, naivumu, patiklumu, apgaule pažadant gerą materialinį atlygį, taip pat tuo, kad aukos neturi tvirtų socialinių ryšių, gyvena rizikos šeimose arba jų artimieji yra mirę. Pasitaikė atvejų, kai aukų pasipriešinimas buvo palaužiamas panaudojant psichologinį smurtą ar pasinaudojant aukų turimomis priklausomybėmis nuo alkoholio ir (ar) narkotinių medžiagų. Vyrus dažniausiai siekiama išnaudoti priverstiniam darbui ir nusikalstamoms veikoms, moteris – priverstinėms santuokoms, prostitucijai ir priverstiniam darbui.

Išnaudotojo prekybai žmonėmis profilis:

· turintis finansinį kapitalą;

· turintis aukštą išsilavinimą;

· socialiai nepažeidžiamas;

· turintis kriminalinę praeitį;

· keletą kartų teistas;

· išmanantis teisėsaugos institucijų naudojamas priemones;

· žinantis kriminalinės žvalgybos naudojamus veiksmus ir būdus;

· naudojantis konspiracines priemones, pvz., vienetiniai telefonai, atsiskaitymų per banko

· sąskaitas vengimas;

· palaikantis ryšius su kitų miestų organizuotomis nusikalstamomis grupėmis;

· turintis ryšių užsienio šalyse.

2021 m., kaip ir ankstesniais metais, nukentėjusieji nuo prekybos žmonėmis dažniausiai verbuojami žodžiu, rečiau – internetu ar per skelbimus spaudoje. Aukų ieškoma ir jos verbuojamos populiariausiu paieškos būdu – su auka bendraujama tiesiogiai. Dažnai išnaudotojas žino aukos socialinę ir turtinę padėtį. Paminėtina, kad 2021 m. įtariamieji priklausė 21–30 metų amžiaus grupei, dažniausiai – vyrai. Įtariamieji neretai veikia kaip bendrininkų grupė.

Išnaudotojo prekybai žmonėmis socialinis portretas:

· sumanus manipuliuotojas;

· turintis aukštesnį socialinį statusą nei auka;

· psichologiškai stipresnis už auką;

· turintis menką empatiją;

· linkęs peržengti ribas, pažeisti įstatymus ir naudotis kitais žmonėmis, siekdamas savų, dažnai nusikalstamų tikslų.

2021 m. Lietuvos pirmosios instancijos teismams buvo perduotos 5 baudžiamosios bylos dėl prekybos žmonėmis, 44 proc. mažiau baudžiamųjų bylų buvo perduota nei praeitais metais (2020 m. buvo perduotos 9 baudžiamosios bylos).

2021 m. Lietuvos pirmosios instancijos teismuose buvo išnagrinėta 19 bylų ir nuteisti 43 asmenys.

Pagalba nukentėjusiems ir galėjusiems nukentėti nuo prekybos žmonėmis, jų teisių apsauga

2021 m. didžioji dalis kovos su prekyba žmonėmis priemonių ir veiksmų buvo vykdoma pagal Kovos su prekyba žmonėmis 2020–2022 metų veiksmų planą. Minėto plano veiksmams ir priemonėms įgyvendinti ministerijos, institucijos ir organizacijos lėšas skiria atsižvelgdamos į savo galimybes arba pagal poreikį.

Kompleksinei socialinei pagalbai teikti prekybos žmonėmis aukoms 2021 m. skirta 300 tūkst. Eur iš valstybės biudžeto.

2021 m. kompleksinė pagalba organizuota 247 asmenims, nukentėjusiems ar galėjusiems nukentėti nuo prekybos žmonėmis. 19 proc. asmenų gavo kompleksinės pagalbos daugiau nei praeitais metais (2020 m. – 208 asmenys).

2021 m. nukentėjusiems ar galėjusiems nukentėti nuo prekybos žmonėmis asmenims suteiktos 1 292 pagalbos priemonės. Suteikta 52 proc. daugiau pagalbos priemonių nei praeitais metais (2020 m. – 851 pagalbos priemonė).

Daugiausiai suteikta šių pagalbos priemonių: socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas, aprūpinimas būtinaisiais daiktais, pagalba ieškant darbo ar įsidarbinant, teisinė pagalba ir laikinas apgyvendinimas.

2021 m. kvalifikaciją kėlė 1 557 specialistai ir teisėsaugos pareigūnai nacionaliniu ir tarptautinių lygmenimis organizuotuose mokymuose.

Prekybos žmonėmis prevenciją vykdė: Užsienio reikalų ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Policijos departamentas, Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija, Užimtumo tarnyba, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, Nacionalinė asociacija prieš prekybą žmonėmis.

Posėdžio metu buvo nuspręsta, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, bendradarbiaudama su Lietuvos savivaldybių asociacija, iki 2022 m. gruodžio 31 d. patvirtins pavyzdinį kovos su prekyba žmonėmis savivaldybėje tvarkos aprašą, siekiant įtraukti savivaldybes į kovos su prekyba žmonėmis koordinavimą. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai duota užduotis – organizuoti prevencines priemones užsienio lietuvių bendruomenėse, kuriose 2021 m. buvo nustatyta nukentėjusių nuo prekybos žmonėmis Lietuvos Respublikos piliečių – Jungtinėje, Ispanijos ir Norvegijos Karalystėse, Airijos Respublikoje. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavesta užtikrinti informacijos prekybos žmonėmis sklaidą, patyčių ir smurto prevencijos tikslinių prevencinių priemonių bendrojo ugdymo mokyklose organizavimą ir tobulinti pagalbos mokiniui specialistų, dirbančių mokykloje, kompetencijas prekybos žmonėmis prevencijos srityje. Siekiant sumažinti didelį atotrūkį tarp teisėsaugos institucijų pripažintų nukentėjusių asmenų ir kaip galėjusių nukentėti nuo prekybos žmonėmis nevyriausybinių organizacijų nustatytų asmenų, Lietuvos policijai ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos užtikrinti glaudesnį bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis.

Posėdžio metu taip pat buvo aptarta situacija dėl prekybos žmonėmis nuo karo bėgančių ukrainiečių tarpe. Policijos departamento prie VRM vyriausiasis patarėjas informavo, kad policija organizavo prevencines priemones atvykstantiems Ukrainos piliečiams: paskyrė registracijos centrų koordinatorius, įdarbino 13 ukrainiečių registracijos centruose pirminei iš Ukrainos atvykstančių piliečių registracijai, probleminiams klausimams spręsti ir psichologiniam kontaktui užmegzti. Atsižvelgus į tai, kad Ukrainos piliečiai nepasitiki savo teisėsaugos institucijomis, savanorių pasitelkimas atnešė teigiamų rezultatų – gauti parodymai karo nusikaltimų bylose ir kita informacija. Savanoriai taip pat informavo atvykstančiuosius apie prekybos žmonėmis grėsmes. Valstybinė darbo inspekcija taip pat vykdė prevencines priemones dėl prekybos žmonėmis: parengė informacines brošiūras ukrainiečių ir rusų kalbomis apie darbo teises Lietuvos Respublikoje bei skaidres apie nelegalaus darbo pinkles, kurios išplatintos registracijos centruose, organizuotas nuotolinis seminaras Facebook paskyroje (apie 9 tūkst. peržiūrų), vykdytos konsultacijos telefonu (rusų k.). Posėdžio metu buvo nuspręsta, kad vykdoma pakankamai prevencinių priemonių siekiant apsaugoti ukrainiečius nuo prekybos žmonėmis, naujų prekybos žmonėmis atvejų kol kas nėra, todėl vykdytų prevencinių priemonių rezultatai teigiami.

2021 metų kovos su prekyba žmonėmis situacijos Lietuvoje apžvalga