Aplinkos ministerija parengė Nacionalinio vandenų srities plėtros plano 2022-2027 m. projektą ir kviečia gyventojus, socialinius partnerius, suinteresuotų asociacijų, organizacijų, įmonių atstovus, ekspertus, mokslo ir studijų institucijas su juo susipažinti.

Pastabas ir pasiūlymus galima išsakyti viešojoje konsultacijoje iki rugsėjo 16 d. Taip pat kviečiame dalyvauti nuotoliniame plano pristatymo renginyje rugsėjo 9 d.

Nacionalinio vandenų srities plėtros plano 2022–2027 m. projekto tikslas – užtikrinti tvarų ir integruotą vandens telkinių, jūros aplinkos, potvynių rizikos, vandentvarkos valdymą.

Siekiant pagerinti paviršinių ir požeminių vandens telkinių būklę, numatoma ypatingą dėmesį skirti pasklidosios taršos mažinimui ir upių „išlaisvinimui“. Taip pat siekiama mažinti taršą, pasiekiančią Baltijos jūrą ir Kuršių marias, su upių nuotėkiu. Planuose – tobulinti pasirengimą potvyniams ir gerinti jų prevenciją. Kartu planuojama didinti vandens telkinių valdymo sistemos efektyvumą.

Planas apima ir dar vieną svarbią sritį – sudaryti sąlygas, kad gyventojams būtų teikiamos kokybiškos viešosios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos, mažėtų aplinkos tarša nuotekomis. Tam numatoma didinti vandentvarkos įmonių efektyvumą, įgyvendinti sąnaudų susigrąžinimo principą.

Naujausias vandens telkinių vertinimas atskleidė, kad Lietuvoje 63 proc. upių ir 64 proc. ežerų neatitinka geros ekologinės būklės kriterijų. Tai lemia didėjanti pasklidoji tarša, daugiausia dėl žemės ūkio veiklos. Pasiekti gerą ekologinę būklę trukdo užtvankų ir melioracijos sistemų sukelti hidromorfologiniai pokyčiai bei sutelktoji tarša (nuotekos). Įtakos turi ir gamtiniai procesai, besikeičiančios klimatinės sąlygos.

Požeminių vandens telkinių būklė išlieka gera, tačiau dėl gamtinių sąlygų išlieka rizika, kad gali didėti sulfatų, chloridų, kai kuriais atvejais ir fluoridų koncentracija požeminiame vandenyje.

Bendra Lietuvos Baltijos jūros aplinkos būklė nesiekia geros pagal 9 kokybinius rodiklius: eutrofikacijos, komerciniams tikslams naudojamų žuvų, mitybos tinklų, pavojingų medžiagų koncentracijos jūroje ir maistui vartojamuose produktuose, biologinės įvairovės, nevietinių rūšių, jūros dugno vientisumo, šiukšlių jūrinėje aplinkoje.

2011-2018 m. vertinimu, potvyniai kelia pavojų didesnei kaip 5 proc. arba 351 tūkst. hektarų Lietuvos teritorijos daliai. Be to, stebima ekstremalių hidrometeorologinių reiškinių didėjimo tendencija.

2020 m. Lietuvoje vandens tiekimo paslaugas gavo 83 proc. gyventojų, centralizuotas nuotekų tvarkymo paslaugas – 77 proc. gyventojų. Nepakankamai efektyvi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių veikla neužtikrina geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumo ir kokybės, sektoriaus tvarumo.

Viešojoje konsultacijoje galima dalyvauti užpildant šią formą iki rugsėjo 16 d. Daugiau informacijos apie konsultaciją rasite čia.

Norintieji dalyvauti plano pristatymo renginyje rugsėjo 9 d. gali registruotis čia. Apie renginio detales užsiregistravusieji bus informuoti jam artėjant.

Su Nacionalinio vandenų srities plėtros plano 2022–2027 m. projektu galite susipažinti čia.

Viešosios konsultacijos metu gauti konstruktyvūs pasiūlymai ir pastabos bus svarstomos, į jas bus atsižvelgta rengiant galutinę plano redakciją.

Nacionaliniam vandenų srities plėtros planui 2022–2027 m. dar turės pritarti Vyriausybė. Po Vyriausybės patvirtinimo jį papildys aplinkos ministro bei žemės ūkio ministro įsakymu tvirtinamas detalus veiksmų planas.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija