Projektas „Vietos bendruomenių pilietinio aktyvumo ir demokratinio dalyvavimo galimybių didinimas“ finansuojamas 2014-2021m. EEE finansinių mechanizmų lėšomis. Bendras projekto biudžetas - 149795,81 Eur , iš jų - 134816,23 Eur (90%) finansuojama EEE finansinio mechanizmo paramos lėšomis, 14979,58 Eur (10%) - projekto partnerių piniginiai įnašai. Zarasų rajono savivaldybė prisideda prie šio projekto 1230,00 Eur bendrafinansavimo lėšų, 270,00 Eur – Zarasų rajono bendruomenių asociacija. 

 

Pagreitį įgauna projekto veiklos, kurį VšĮ „Lietuvos regioninių tyrimų institutas“ kartu su 10-čia partnerių Lietuvoje įgyvendina pagal Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų programą Lietuvoje „Aktyvių piliečių fondas“ (Nr. K1-O1-PK-D-355 ).

 

Įgyvendintas dar vienas projekto uždavinys - darbinis vizitas pas Norvegijos partnerius, siekiant perimti gerąją piliečių įsitraukimo į vietos valdymą patirtį. Lietuvos bendruomenių organizacijų ir savivaldos atstovai iš 10 skirtingų Lietuvos vietovių gavo unikalią galimybę daugiau kaip savaitę lankyti partnerius Norvegijoje, išgirsti ir pamatyti vertingą patirtį lemiančią gyvenimo kokybės gerėjimą.

 

Bendruomenių tvarumas

„Mažuose miesteliuose ir kaimuose – jungtys tarp žmonių trumpesnės, o besirūpinančios rankos – šiltesnės“ – taip pasakė garbaus amžiaus humanitarinės organizacijos lyderis Knut Henning Grepstad svetingai priėmęs Lietuvos delegaciją nedideliame jaukiame Leikangerio miestelyje. Lietuvoje turime nemažai bendruomenių, stebime jų veiklą, drįstame vertinti aktyvumą skaičiuodami kiek projektų įgyvendino, kokią infrastruktūrą sutvarkė. Besiorientuodami į veiklos efektyvumą, neretai apleidžiame  vertės išsaugojimą – žmonių bendrumą, norą veikti kartu, dalintis ar tiesiog kartu būti. Norvegijoje bendruomenių tvarumas laikomas labai svarbiu ir yra remiamas valstybės. 

 

Vestland apskrityje veikia bendruomenių vystymo programa, kurios tikslas – stiprinti bendruomenes.

Jos esmė labai panaši į Europos Sąjungoje jau 30 metų veikiančią Leader programą, kuri vykdoma iniciatyvos „iš apačios“ pagrindu ir paremta vietos resursais. Esminis skirtumas yra tas, kad Norvegijoje bendruomenė gali pretenduoti į 9000 Eur paramą savo tiesioginei veiklai, o ne atskiram projektui. Ši suma skiriama trims metams ir leidžia bendruomenei vykdyti suplanuotas veiklas, užtikrinančias ryšių bendruomenėje puoselėjimą. Remiamas tvarumas užtikrinant galimybę susitikti, organizuoti bendras šventes, įtraukti naujus narius. Jei bendruomenė turi idėjų ir poreikį tobulinti savo gyvenamąją vietovę – gali rengti projektą ir pretenduoti į 39 000 Eur paramą.

 

Pirmiausia – vaikai

Su kuo bekalbėtum, norvegai visuomet akcentuoja vaikų įtraukimo į sprendimų priėmimą svarbą. Jau nuo mažens vaikai turi suprasti, kad jų balsas svarbus ir tikrai gali būti išgirstas. Įdomų vaikų įtraukimo metodą pristatė Bergeno klimato, aplinkos ir miesto plėtros vystymo departamento vadovė.  2018 m. Bergenas iškėlė uostą iš miesto teritorijos ir 2000 ha plotą valstybinėje žemėje panaudojo plėtrai. Skirtingi sektoriai - savivaldybė, gyventojai ir verslas dirbo kartu. Pasitelkus tyrėjus, vietos gyventojai vystė „City labs“ idėją, generuodami pramoninės zonos panaudojimo miesto plėtrai idėją ir sukūrė ilgalaikį miesto vystymo planą ir vystymo viziją iki 2050 m. Vaikai ir jaunimas buvo įtraukti per Minecraft žaidimo platformą. Organizatorius nustebino aktyvus vaikų dalyvavimas, o vaikų idėją panaudoti dalį pakrantės atrakcionams ant vandens tikimasi pritaikyti realybėje.

Lektoriai akcentavo, jog labai svarbu dirbti su vaikais, ugdyti jų supratimą apie įsitraukimo svarbą ir sprendimo galimybes. Su vaikais nuolat kalbama apie tai, kaip veikia bendruomenė. Auginamas socialinis kapitalas, ryšys tarp kartų.  

 

Sinergijos jėga – „Mes – daugiau nei aš“

Unikalus projektas ne tik Norvegijos, bet ir Europos mastu – mokslo, verslo ir sporto tarpinstitucinė partnerystės rezultatas - Campus Sogndal. Komplekse veikia universitetas, mokslinių tyrimų institutas, mokykla, mokytojų kvalifikacijos centras, bendradarbystės centras, inovacijų agentūra, verslo inkubavimo erdvės, stadionai (uždaras, atviras) alpinistų rengimo centras (su viena didžiausių Norvegijoje 18 m aukščio alpinistų treniravimo siena naudojama varžyboms), parduotuvės, kavinės, lažybų punktas ir dar daug įvairių infrastruktūros ir verslo komponentų. Komplekso vertė – 250 mln. Futbolo klubo iniciatyva gimusi partnerystė buvo formalizuota tiesiog per 5 dienas, nes visi norėjo būti projekto dalimi. Universitetas, savivaldybė, futbolo klubas ir apskrities administracija pastatė milžinišką infrastruktūros kompleksą, kuris nulėmė viso regiono vystymosi tendencijas. Campuse įsikūrusiame universiteto padalinyje mokosi 4400 studentų (mieste kur tik 7000 gyventojų). Daug vietos gyventojų nuomoja būstą studentams. Net 77 proc. studentų lieka dirbti šiame regione, nes čia sėkmingai kuriasi verslo startuoliai. Buvo pristatyta viena tokių įmonių, kuri užsiima kalnų dviračių trasų įrengimu. 

Vakarų Norvegijos universiteto prorektorius pristatė naują kaimo vietovių vystymo tendenciją Europoje - regionuose reikia kurti ne darbo vietas, o geras gyvenimo sąlygas: geras internetas, gamtos artumas, laisvalaikio galimybės. Darbo vietos vis dažniau tampa mobiliomis, todėl apsisprendimą gyventi kaimo vietovėje lemia jau visai kiti dalykai nei anksčiau.

Bendradarbiavimo privalumai parodyti kooperatyve Lærd Grønt, kuris vienija 140 narių, vaisių ir daržovių augintojų ir yra didžiausias trešnių tiekėjas Norvegijoje. Įsikūręs naujose 6500 kv m patalpose, kurias kooperatyvas pasistatė per metus. Bendra pastatų vertė 20 mln. Eur (4 mln. Eur – valstybės parama). Bendri šaldytuvai, sandėliai, logistikos sistema (transportas važiuoja per ūkius ratu kas 3 valandas ir surenka šviežius vaisius ir daržoves).

 

Pėdsakas gamtoje 

Atsakomybė už savo veiksmus lydi kiekvieną planavimo procesą. Įdomus aplankytas pavyzdys – miško restoranas FLOYEN, kurio veiklos filosofija – „Turime žiūrėti kokį pėdsaką gamtoje paliekam“. Restorano įkūrėja papasakojo, kad Bergenas turi ambicijų tapti žaliausiu miestu Norvegijoje žaliosios krypties, mąstymo prasme. Miške įkurtoje nedidelėje cinamoninėmis bandelėmis kvepiančioje kavinėje apsilanko iki 2 mln. lankytojų per metus, daugiausiai šaltuoju metu, kuomet ypač populiarūs pasivaikščiojimai gamtoje. Dar vienas stebėtinas faktas, kad šiame versle įtraukti net 473 dalininkai, vienas kurių – savivaldybė.

Vienas įspūdingiausių regiono objektų Jostedalio ledynas ir jam skirtas lankytojų centras bei klimato kaitos ekspozicija labai vaizdžiai iliustruoja klimato kaitos mastą, kuris Lietuvoje dar ne taip akivaizdžiai matomas. Stebint kaip per 5 pastaruosius metus didžiausias žemyninės Europos ledynas (jo riba) pasislinko apie 200 m., negali ignoruoti Žaliojo kurso svarbos net ir vietos plėtros procesuose.

 

Vizito Norvegijoje metu pranešimus skaitė, projektų pavyzdžius pristatinėjo daugybė aukščiausio lygio savo srities profesionalų. Ilgametė Lietuvos regioninių tyrimų instituto partnerystė, kruopštus planavimas ir ypatingas norvegų atsakingumas paliko didelį įspūdį programos dalyviams. Nemažai išgirstų metodų ir idėjų jau visai netrukus galės būti pritaikyti planuojant naujojo laikotarpio Zarasų  rajono kaimo plėtros strategiją. 

 

Projekto lėšomis finansuotoje kelionėje dalyvavo projekto koordinatorius Zarasų rajone, Zarasų rajono bendruomenių asociacijos prezidentas Arvydas Veikšra, Zarasų rajono savivaldybės direktoriaus pavaduotojas, Zarasų – Visagino regiono vietos veiklos grupės tarybos narys Gediminas Gaidamavičius, Zarasų rajono savivaldybės kultūros centro Kūrybinių industrijų skyriaus vedėjas, Savivaldybės tarybos narys Erikas Černovas.

 

Zarasų rajono bendruomenių asociacijos informacija

nuotr. Arvydo Veikšros