Birželio 8 d. Zarasų rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyko albumo „Senuoju pašto keliu – žirgais ir karietomis“ pristatymas. Renginyje dalyvavo: šio albumo ir kitų knygų autorius, geografas, fotografas, keliautojas, Lietuvos Žurnalistų sąjungos, Lietuvos geografų draugijos, tarptautinės raitelių gildijos „Long Riders Guild“ narys Gintaras Kaltenis, Lietuvos edukologijos universiteto profesorius, Lietuvos kraštotyros draugijos pirmininkas Libertas Klimka, VšĮ „Klajūnų klubo“ prezidentas, keliautojas, šios knygos idėjos autorius Gintautas Babravičius. Renginį moderavo Raselė Kaltenienė.
Albumo pristatymą pradėjo profesorius, Lietuvos kraštotyros draugijos pirmininkas L. Klimka. Savo kalboje išsamiai apžvelgė žirgo svarbą mūsų kultūroje – nuo vaikiškų žaisliukų, žirgelio formos švilpynių, lazdų su drožtomis žirgo galvomis iki karinių žirgų, kuriais nuo seno buvo ginama Lietuva. „Ne veltui žirgas atsidūrė ir mūsų herbe. Vytis – vienas archajiškiausių, o kartu ir gražiausių herbų Europoje“, – teigė profesorius. L. Klimka pabrėžė, kad mes turime vieną seniausių Europoje žirgų veislę – lietuviškus žemaitukus ir tuo turime didžiuotis.
2014 m. vykusios kelionės pašto karietomis vadovas G. Babravičius – tikrai nėra naujokas kelionių organizavimo srityje. Savo klajones po pasaulį jis pradėjo prieš kelias dešimtis metų – aplankė Šiaurės Afriką, Baikalą, nuo civilizacijos nutolusią Tunguskos katastrofos vietą, o vėliau su savo suburta organizacija pradėjo vykdyti Lietuvos istoriją įprasminančias misijas. Organizavo ir pats dalyvavo žygyje į Peru ir Boliviją. Šis žygis buvo skirtas garsiam Lietuvos keliautojui, knygų apie keliones autoriui Matui Šalčiui atminti. Vėliau su istorine misija vyko į Islandiją padėkoti islandams, kurie buvo pirmieji pripažinę Lietuvos nepriklausomybę.
Daugiausiai žiniasklaidos dėmesio susilaukė 2000 km kelionė žirgais iki Juodosios jūros per didžiausią kada nors lietuvių valdytą teritoriją. Jis plačiai apžvelgė pirmąjį žygį senuoju pašto keliu Sankt Peterburgas – Kaunas – Varšuva, kuris vyko 2014 m., minint Lietuvos pašto 100-metį. Kartu su ekspozicijos vadovu G. Babravičiumi prakeliavome visą kelionę senuoju pašto keliu su nuotykiais ir sustojimais.
„Pakelės miesteliuose pašto karietos būdavo labai gražiai sutinkamos, vykdavo teatralizuoti priėmimai. O šilčiausi sutikimai buvo Lietuvoje“, – atviravo G. Babravičius. Žygeiviai stengėsi atlikti ir socialines misijas – pavėžinti vaikus, suteikti jiems galimybę susipažinti su žirgais ir su jų miesto istorija. „Iš Latvijos vežėme laiškus, simbolinius siuntinius ir perdavinėjome net iki pačios Varšuvos. Tai buvo 800 km. kelionė nuo Rusijos Latvijos sienos. Iš Latvijos išvykus pirmas sustojimo taškas buvo Zarasai“, – dalijosi prisiminimais ekspedicijos vadovas.
Tais metais Zarasuose buvo sutiktos karietos miesto centre, Sėlių aikštėje. „Čia laukė puošni minia, tautiniai kolektyvai ir miesto valdžia. Kaip ir „užsienyje“ – Latvijoje karietą iškart apsupo miestelėnai. Foto įsiamžinimai, pokalbiai, šokiai , muzika, skambios kalbos... Negalėjome atitraukti akių nuo žavių zarasaičių...“ Tai ištrauka iš G. Kaltenio knygos „Senuoju pašto keliu –žirgais ir karietomis“.
Ankstesnėje kelionėje dalyvavęs kaip raitelis, fotoalbumo autorius šioje kelionėje atliko visai kitas užduotis, čia jis buvo komandos metraštininkas, rašytojas, kaip pats juokavo „buvau paaukštintas“. Fotoalbume – ne tik nuotraukos – čia aprašyta, ką patyrė žygio dalyviai, ką matė pakeliui, pasakojimas paįvairintas ir istoriniais faktais, išsamiai pristatomi lankyti miestai. Albume atsidūrė ir istorinė medžiaga, pasakojimai apie žirgus, Onorė de Balzako laiškai mylimajai, siųsti iš lietuviškų pašto stočių.
Grįžtant prie senojo pašto kelio istorijos, būtina prisiminti, kuo jis buvo toks reikšmingas Zarasams. Atsiradus Pašto traktui, ypač XIX a. antroje pusėje , kilus prekybiniam JAV – Anglijos karui, visi rusų uostai Baltijos jūroje ir net Archangelske buvo užblokuoti. Judėjimas, rašo istorikai, tuo metu Pašto keliu padidėjo bent kelis kartus. Miestas suklestėjo, išsiplėtė turgus, pirkliai atvykdavo net iš Rygos, Kijevo, Maskvos, Kazanės. XIX a. IV dešimtmetyje tiestas kelias oficialiai atidarytas 1846 m. Šiam įvykiui atminti Zarasuose buvo pastatytas paminklas, kurio išlikusias dalis galima dar pamatyti Zarasų krašto muziejuje. Šiuo keliu vyko daug žymių žmonių, tarp jų tuometinis caras ir žymus prancūzų rašytojas Onorė de Balzakas.
Žygeiviai pasidžiaugė, kad būtent Lietuvoje geriausiai yra išlikusios senosios pašto stotys. Rusijoje jų beveik nelikę, o Latvijoje ir Lenkijoje nykstančios, nesaugomos, daugelis apleistų ar pritaikytos visai kitai veiklai. Lietuvoje daugumoje jų įsikūrę muziejai ar kitos kultūros įstaigos. Žygio metu buvo aktyviai bendradarbiaujama su policija, pareigūnai labai geranoriškai sutikdavo žygeivius palydėti.
Autorius įteikdamas bibliotekai albumą „Senuoju pašto keliu – žirgais ir karietomis“ linkėjo: „Skaityti ir pravažiuoti pašto kelią, kuris yra labai įsidėmėtinas Lietuvos istorijai, kartu su mumis“. Norintys „pravažiuoti“ „Senuoju pašto keliu – žirgais ir karietomis“ dėl knygos prašome kreiptis į Zarasų viešąją biblioteką.
Saulė Pelekienė,
Zarasų r. sav. viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja
Nuotr. Inesos Dumbravienės, Donato Merkio