Dėl didelių sąskaitų už šilumą dažniausiai gyventojai linkę kaltinti šilumos tiekėjus, o ne kiaurus namus ar brangstantį kurą, kurio kaina nuo šilumos tiekėjo nepriklauso. Suprantama, kad visi už šilumą nori mokėti mažiau, tačiau išlaidų dydis priklauso ne tik nuo šilumos kainos, bet ir nuo suvartoto šilumos kiekio pastate, kuris priklauso nuo jo būklės, nuo namo šilumos ūkio priežiūros ir visų vartotojų noro taupyti šilumą.
Šilumos kaina viena visoms savivaldybėms
AB „Panevėžio energija” yra regioninė šilumos tiekimo įmonė, aptarnaujanti Panevėžio miesto ir rajono, Kėdainių, Kupiškio, Pasvalio, Rokiškio, Zarasų rajonų šilumos ūkius, todėl šilumos kaina nustatoma viena. Vadovaudamasi LR šilumos ūkio įstatymu bei Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintomis Šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodikomis, AB „Panevėžio energija šilumos ir karšto vandens kainas perskaičiuoja kas mėnesį, įvertinat pirkto kuro ir šilumos iš nepriklausomų šilumos gamintojų kainas. Visa bendrovės veikla yra griežtai reglamentuojama ir kontroliuojama valstybės įgaliotų institucijų.
„Panevėžio energijos“ investicijos visoms savivaldybėms
AB „Panevėžio energija“, siekdama kuo mažesnėmis sąnaudomis gaminti ir tiekti šilumą vartotojams, per eilę metų rekonstravo katilines eksploatuojamuose rajonuose statydama naujus katilus, didinant biokuro panaudojimą šilumai gaminti, kartu diegdama ir pažangias technologijas, leidžiančias efektyviau gaminti šilumą, o kasmet rekonstruojami šilumos tinklai mažina šilumos nuostolius ir gerina šilumos tiekimo patikimumą vartotojams.
Visas investicijas bendrovė įgyvendina bendru suderinamumo principu visose regiono savivaldybėse. Sudėtingų projektų įgyvendinimas reikalauja ir specialistų žinių, ir finansavimo šaltinių. Bendrovė sėkmingai įgyvendina projektus, gaunat įvairių ES fondų paramą. Kiekviena investicija į šilumos ūkį, tiek į Zarasų ar į kitą bendrovės regiono savivaldybę, turi įtakos nustatomai šilumos kainai, taikomai visose rajonų savivaldybėse.
AB „Panevėžio energija“ tiekiamą šilumą vartotojams gamina nuosavuose šilumos gamybos šaltiniuose (katilinėse) ir perka iš nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG). Bendrovės investicijos į atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą šilumos gamyboje leidžia didžiąją dalį šilumos pagaminti deginant biokurą (90 proc.), tačiau šaltuoju metu, išaugus šilumos poreikiui, naudojamos ir gamtinės dujos, ir mazutas.
Šilumos kaina: energetinių išteklių krizės pasekmė
Pastaruosius kelerius metus AB „Panevėžio energija“ tiekiamos šilumos kaina buvo tarp žemiausių šalyje. 2020-2021 m. šildymo sezono AB „Panevėžio energija“ vidutinė šilumos kaina gyventojams sudarė 4,65 cento už kilovatvalandę. Tačiau pasibaigęs 2021-2022 m. šildymo sezonas buvo brangesnis ir vidutinė AB „Panevėžio energija“ šilumos kaina siekė 6,14 ct/kWh. To pasekmė – pasaulinė energijos krizė, kuri paveikė ir šilumos ūkį – visą šildymo sezoną kas mėnesį brango biokuras, gamtinės dujos, kitos kuro rūšys, elektros energija bei superkama šiluma iš nepriklausomų šilumos gamintojų, kurių gaminamos šilumos kainai taip pat įtakos turėjo energetinių išteklių kainų šuolis. Per šildymo sezoną naudojamo šilumai gaminti biokuro kaina padvigubėjo, gamtinių dujų kaina išaugo 5 kartus.
Kovo mėnesį dėl karo Ukrainoje paskelbtų Europos Sąjungos sankcijų, sustabdžius AB „Lifosa“ veiklą, buvo nutraukta šilumos gamyba šioje įmonėje. Todėl AB „Panevėžio energija“, užtikrindama šilumos tiekimą Kėdainių miesto vartotojams, superkamą technologinės šilumos kiekį iš „Lifosos“ buvo priversta pakeisti brangesne šiluma, kurią šiuo metu gamina pati savo eksploatuojamoje Kėdainių katilinėje. Padidinus naudojamų gamtinių dujų kiekį ir įvertinus kuro bei iš nepriklausomų šilumos gamintojų perkamos šilumos kainų išaugimą, šilumos kaina padidėjo visiems AB „Panevėžio energija“ vartotojams. Tačiau reikėtų įvertinti tai, kad vykdyta bendrovės investicinė politika visame regione ir iš AB „Lifosa“ superkama šiluma daugelį metų leido išlaikyti mažiau augančią šilumos kainą visiems regiono vartotojams, nei ji didėjo kitose šilumos tiekimo įmonėse.
Šių metų kovą vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje buvo 8,28 ct/kWh (be PVM), kai AB „Panevėžio energija“ šilumos kainą sudarė 6,83 ct/kWh (su 9 proc. PVM) ir ji tarp 49 šilumos tiekėjų pagal šilumos pigumą kovo mėnesį buvo 5. Jei Zarasams šilumos kaina būtų skaičiuota atskira, tai ji būtų ne mažesnė, pvz., nei kaip nustatyta Ignalinai ar panašaus dydžio miestui, kuriame šilumai gaminti yra naudojamas biokuras.
Šiandien tenka apgailestauti, kad geopolitinė situacija didina AB „Panevėžio energija“ šilumos kainą, tačiau tikėtina, kad AB „Lifosa“ netrukus galės pradėti vykdyti savo veiklą, o AB „Panevėžio energija“ galės supirkti technologinio proceso metu atliekamą šilumą.
Sąskaitas gali sumažinti šilumos taupymas
Prognozuoti šilumos kainas ateinantį šildymo sezoną sudėtinga, todėl siekiant mažesnių sąskaitų, gyventojai turėtų pasirūpinti, kad šilumos suvartojimas name sumažėtų.
Geriausi rezultatai pasiekiami įgyvendinus kompleksinę namo renovaciją, kai atnaujinamas šilumos punktas, pakeičiami vamzdynai, apšiltinamos sienos, stogas, pakeičiami langai bei įgyvendinamos kitos energetinį efektyvumą didinančios priemonės. Šiandien Zarasuose - jau apie 80 proc. atnaujintų daugiabučių namų. AB „Panevėžio energija“ duomenimis naujų ir renovuotų daugiabučių gyventojai už standartinio 50 kv. m. būsto šildymą šių metų balandžio mėnesį vidutiniškai mokėjo 26 eurus, t.y. beveik 50 proc. mažiau nei daugiabučių namų, kurie buvo pastatyti iki 1993 metų ir šiuo metu nėra renovuoti, nežiūrint to, kad šilumos kaina visiems gyventojams vienoda.
AB „Panevėžio energija“