Posėdis vyko šių metų gegužės 4 d., 14.00 val., Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro posėdžių salėje. Posėdžiui pirmininkavo Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktorius Benjaminas Sakalauskas.

Posėdyje dalyvavo Ekstremaliųjų situacijų komisijos nariai – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Zarasų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Eugenijus Andrejevas, Zarasų priešgaisrinės apsaugos tarnybos viršininkas Aloyzas Varžgalys, rajono Savivaldybės tarybos narys Domijanas Popovas, Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės vyriausiasis specialistas Ramūnas Kudaba, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Utenos departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės vyriausioji specialistė Ugnė Balčiūnė.

Posėdyje taip pat dalyvavo – rajono Savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir mobilizacijos vyriausioji specialistė Aušra Dilienė, rajono Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Gediminas Gaidamavičius, rajono Savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyrius vedėjo pavaduotojas Andrejus Jančevskis, rajono Savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyriaus vedėja Sigita Keršienė, rajono Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Alina Sklinsmontienė, rajono Savivaldybės administracijos Statybos ir urbanistikos skyriaus vedėjas Jonas Žusinas, UAB „Torgita“ direktorius Ričardas Suslavičius, UAB „Zarasų komunalinio ūkio“ direktorius Edmundas Čeičys, Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės karys savanoris, karo komendanto pavaduotojas Vilius Danys.

Posėdžio metu buvo svarstyti 9 klausimai.

Pirmasis klausimas – dėl UAB „Torgita“ 2021 m.–2022 m. I ketvirčio veiklos ataskaitos. UAB „Torgita“ direktorius Ričardas Suslavičius aptardamas ataskaitos duomenis informavo, kad UAB „Torgita“ 2021 m. vykdė veiklą nepažeisdama patvirtinto atliekų tvarkymo reglamento. Iš viso per 2021 m. priimta sutvarkymui ir sutvarkyta 1617 tonų padangų atliekų iš Lietuvos, iš užsienio – priimta ir sutvarkyta 230 tonų. Po sutvarkymo visa pagaminta produkcija ir atliekos parduotos ir išvežtos. 2021 m. pabaigoje įmonės teritorijoje buvo saugomos 568 tonos padangų atliekų. Per 2022 m. I ketvirtį priimtos 79 tonos padangų atliekų, sutvarkytos 238 tonos padangų atliekų. Yra laikomos 395 tonos padangų atliekų. Dėl teritorijoje laikomos produkcijos – padangų blokų, kurių savininkai yra UAB „Granuva“, informavo, kad sudarė blokų pardavimo sutartį. Produkcija bus išvežama 2022 m. gegužės mėn. Visą produkciją planuojama išvežti iki 2022 m. birželio pabaigos.

Antrasis klausimas – dėl atliekų tvarkymo Zarasų rajone ir ekstremalių situacijų valdymo planų rengimo šiose įstaigose bei aptarimas galimų rizikų komunalinių atliekų tvarkymo srityje. Buvo gautas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos raštas „Dėl atliekų tvarkymo regionuose ir ekstremalių situacijų valdymo planų“. Ministerijos nuomone, situacija, kuri susidaro dėl juridinių asmenų nesutarimo, ginčų įrenginių remonto ar kitų aplinkybių, kurias galima suprognozuoti ir (ar) kurių objektyviai galima išvengti, priimant atsakingus sprendimus ir planuojant veiklą, negali būti pripažinta ekstremalia. Savivaldybės, kadangi yra įpareigotos užtikrinti komunalinių atliekų tvarkymo sistemų funkcionavimą ir administruoti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą ir atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės Administracijos direktoriui Civilinės saugos įstatymu pavesta vykdyti ekstremalių situacijų prevenciją ir šalinti trūkumus, turėtų imtis iniciatyvos ir užtikrinti, kad kiekvieno komunalinių atliekų tvarkymo subjekto sistemos dalyvio parengto Prevencijos plano ir Valdymo plano priemonės būtų suderintos su kitų komunalinių atliekų tvarkymo sistemos dalyvių parengtu Prevencijos planu ir Valdymo planu. Ministerijos nuomone, savivaldybių institucijų ir įstaigų, ūkio subjektų, dalyvaujančių komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje Prevencijos planuose ir Valdymo planuose turėtų būti aptarti surinktų mišrių atliekų srautų nukreipimo klausimai įvykus įvykiui, avarijai ar sutrikus MBA (mechaninio biologinio apdorojimo) įrenginių veiklai.

Susitikime nutarta: organizuoti savivaldybių ir atitinkamų ūkio subjektų diskusines „Stalo“ pratybas, siekiant nustatyti, aptarti ir apibrėžti galimas rizikas komunalinių atliekų tvarkymo srityje; savivaldybėms ir atitinkamiems ūkio subjektams iš naujo atlikti situacijos analizę, rizikų vertinimą ir atsižvelgiant į vertinimo rezultatus atnaujinti Prevencijos ir Valdymo planus.

Trečiasis klausimas – dėl pasirengimo organizuoti, vykdyti ir dalyvauti valstybinio lygio civilinės saugos funkcinėse pratybose „Civilinės saugos sistemos subjektų veiksmai įvykus branduolinei avarijai Baltarusijos Respublikos teritorijoje esančioje atominėje elektrinėje“. Aušra Dilienė, Savivaldybės administracijos civilinės saugos ir mobilizacijos vyriausioji specialistė, informavo, kad Pratybų vadovo, Vidaus tarnybos generolo Sauliaus Greičiaus, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2022 m. patvirtinti Valstybinio lygio civilinės saugos funkcinių pratybų „Civilinės saugos sistemos subjektų veiksmai įvykus branduolinei avarijai Baltarusijos Respublikos teritorijoje esančioje atominėje elektrinėje“ organizaciniai nurodymai“.

Pratybų tema – „Civilinės saugos sistemos subjektų veiksmai įvykus branduolinei avarijai Baltarusijos Respublikos teritorijoje esančioje atominėje elektrinėje“ (toliau – Pratybos).

Pratybų forma – funkcinės; pratybų vieta – pratybose dalyvaujančių civilinės saugos sistemos subjektų praktinių užduočių įgyvendinimo darbo vietos; pratybų laikas – 2022 m. birželio XX d., tikslus laikas iš anksto nėra žinomas, pratybų vadovas pratybų dalyviams jį paskelbs prieš pratybas.

Pratybų tikslas – įvertinti civilinės saugos sistemos subjektų pasirengimą vykdyti Valstybiniame gyventojų apsaugos plane branduolinės ar radiologinės avarijos atveju, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 99 „Dėl Valstybinio gyventojų apsaugos plano branduolinės ar radiologinės avarijos atveju patvirtinimo“ (toliau – Planas), nustatytas civilinės saugos sistemos subjektų funkcijas, gavus pranešimą apie branduolinę avariją Baltarusijos branduolinėje elektrinėje.

Pratybų vertinimas: pratybų vertintojai – Vyriausybės kanceliarijos, Vidaus reikalų ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Radiacinės saugos centro, Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos kariuomenės, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Vyriausybės strateginės analizės centro, pratybose dalyvaujančių nevyriausybinių organizacijų paskirti atstovai. Pratybos bus vertinamos 2 būdais: paskirtų vertintojų vertinimas pagal nustatytus kriterijus; dalyvių savo dalyvavimo pratybose vertinimas pagal jiems pateiktą vertinimo elektroninę formą (pateikiama dalyviams).

Modeliuojamos situacijos aprašymas: Baltarusijos atominėje elektrinėje įvyksta branduolinė avarija. Apie tai informuoja Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija. Padidintą aplinkos oro dozės galią Lietuvoje užfiksuoja Radiacinės saugos centro automatizuoto jonizuojančiosios spinduliuotės gama dozės galios monitoringo stotys, visos šalies institucijos imasi visų būtinų priemonių ir veiksmų, siekiant įgyvendinti pratybų uždavinius vadovaujantis Planu.
 

Užduotys dalyviams pratybų metu (Zarasų rajono savivaldybės administracijai):
• praktiškai organizuoti savivaldybės ESOC numatytoje darbo vietoje;
• perspėti ir informuoti savivaldybės gyventojus, savivaldybės teritorijoje esančias valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas ir ūkio subjektus apie branduolinę avariją Baltarusijos AE ir vykdytinus apsaugomuosius veiksmus;
• per visuomenės informavimo priemones paskelbti apie apsaugomųjų veiksmų taikymą;
• aktyvinti savivaldybės gyventojų evakavimo ir priėmimo komisiją;
• praktiškai išskleisti gyventojų priėmimo punktą ir organizuoti evakuotų gyventojų priėmimą;
• praktiškai išsiųsti transportą į Švenčionių rajono tarpinį gyventojų evakavimo punktą (toliau – TGEP) paimti evakuojamuosius gyventojus;
• praktiškai gyventojų priėmimo punkte organizuoti atvystančiųjų pasitikimą, registraciją, aprūpinimą būtiniausiomis priemonėmis, organizuoti evakuotų gyventojų (statistų) maitinimą;
• sudaryti savivaldybės informacinį centrą, organizuoti medicinos ir psichologinės pagalbos, specialiųjų poreikių turintiems evakuotiems gyventojams pagalbos teikimą savivaldybėse;
• vykdyti valstybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo ir VESOC nurodymus, užtikrinti priemonių, nustatytų savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane, įgyvendinimą, materialinių išteklių telkimą.

Ketvirtasis klausimas – dėl kolektyvinės apsaugos statinių, esančių Zarasų rajono savivaldybės teritorijoje, situacijos aptarimas (išskiriant priedangų ir slėptuvių situacijas). Buvo gautas rekomendacinis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Panevėžio priešgaisrinė gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus vyriausiojo specialisto Virgilijaus Smailio raštas dėl kolektyvinės apsaugos statinių situacijos aptarimo. Buvo gauta rekomendacija Ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdžių metu aptarti kolektyvinės apsaugos statinių situaciją savivaldybėse.

Kolektyvinės apsaugos statinių Zarasų rajono savivaldybėje sąrašas

Primename, kad kolektyvinės apsaugos statinys – statinys ar patalpa, kurią ekstremaliųjų situacijų ar karo metu galima pritaikyti gyventojams apsaugoti nuo atsiradusių gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių.

Dažniausiai tokie statiniai yra mokyklos, gimnazijos, kultūros, sporto centrai. Kiekviena savivaldybė rūpinasi savivaldybėje gyvenančių ir esančių žmonių apsauga ir iš anksto numato kolektyvinei apsaugai skirtus statinius.

Šis ženklas (1 pav.) ant pastato reiškia, kad statinys yra parinktas, kaip galimas kolektyvinės apsaugos statinys ir esant poreikiui bus greitai pritaikytas laikinam gyventojų prieglobsčiui.

1 pav.

Dažnai kolektyvinės apsaugos statiniai yra painiojami su slėptuvėmis.

Slėptuvės – specialios paskirties statiniai arba specialiai įrengtos ir apsaugotos nuo išorės kenksmingo poveikio patalpos. Slėptuvės, skirtos tiems institucijų darbuotojams, kurie ekstremalių situacijų metu priima gyvybiškais svarbius sprendimus, valdo susidariusias ekstremalias situacijas bei organizuoja įvykusių nelaimių padarinių šalinimo darbus.

Informuojame , kad Zarasų rajone slėptuvių nėra.

2010 metais pasikeitus teisiniam reglamentavimui slėptuvių nebeliko, o siekiant apsaugoti gyventojus, numatyta evakuacija, t. y. žmonių išvedimas į saugią zoną, o ne paslėpimas po žeme.

Galima slėptis ir namuose

• Gavę informaciją apie staiga kilusią grėsmę (cheminė, radiacinė tarša, oro antskrydis, uraganas ir t.t.), gyventojai gali trumpam laikui (iki 2-3 parų) pasislėpti tiesiog namuose: saugiose gyvenamose ar negyvenamose patalpose – rūsiuose, požeminiuose garažuose, pėsčiųjų perėjose, transporto tuneliuose. Drauge su informacija apie kilusį pavojų gyventojai bus informuojami apie taip kaip saugiai elgtis – leistis į rūsius, eiti į lauką ar likti namuose saugiose patalpose.

Saugi patalpa:
• vidinė patalpa,
• saugiai ir greitai pasiekiama,
• kapitalinės konstrukcijos,
• minimalus durų ir langų kiekis,
• ventiliuojama, tiekiant į patalpas specialiais oro filtrais išvalytą orą,
• lengvai užsandarinama, maksimaliai sumažinant oro patekimą iš išorės,
• pavėjui vyraujančių vėjų kryptimi arba priešingoje pavojingo objekto pusėje,
• nėra pakabinamų lubų,
• yra vanduo.

Išsamią informaciją, patarimus kaip elgtis ekstremaliomis situacijos rasite www.lt72.lt.

Penktasis klausimas – dėl karo iš Ukrainos pasitraukusių užsieniečių apgyvendinimo, švietimo, medicininių paslaugų suteikimo situacijos aptarimas. Andrejus Jančevskis, Savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyrius vedėjo pavaduotojas, pateikė informaciją apie karo pabėgėlių iš Ukrainos apgyvendinimo Zarasų rajone situaciją bei perspektyvas. 2022-04-05 Zarasų rajone gyveno 88 asmenys, turintys Ukrainos pilietybę (53 suaugę ir 35 nepilnamečiai). Komisijai pateiktas Zarasų rajono savivaldybės žinioje esančių prioritetinių apgyvendinimui tinkamų patalpų, kuriose galėtų būti laikinai apgyvendinami karo pabėgėliai, sąrašas.

Sigita Keršienė, Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja, pateikė esamos švietimo sistemos situacijos, susijusios su Ukrainos karo pabėgėliais, apibendrinimą. Bendrojo miesto ugdymo mokyklose mokosi 9 mokiniai, 2 mokiniai priimti į darželį. Darželyje vietų nėra, bet stengiamasi vis tiek priimti ukrainiečius. Mokyklose vaikai mokosi įvairiais būdais: nuotoliniu jungiasi prie savo mokyklos pamokų, dalį pamokų lanko kartu su kitais mokiniais, atsižvelgiant į amžiaus grupes. Vaikams skiriamos lietuvių kalbos pamokos. Vaikai, pasak mokyklų vadovų, jaučiasi gerai, džiaugiasi gera atmosfera tarp bendraamžių.

Alina Sklinsmontienė, Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja, informavo, kad į rajono Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių jau kreipėsi 35 ukrainiečių, pabėgusių nuo karinių Rusijos Federacijos veiksmų Ukrainoje, šeimos. 78 asmenims skirta tikslinė pašalpa (129 Eur vienam asmeniui). 4 ukrainiečių šeimoms, turinčioms laikinos apsaugos statusą, skirta socialinė pašalpa ir išmokos vaikams, 9 mokiniai lanko Zarasų rajono mokyklas, jiems skirtas nemokamas maitinimas mokykloje. Pateikus reikalingus dokumentus, bus skiriamos kompensacijos už būsto suteikimą užsieniečiams, pasitraukusiems iš Ukrainos dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje. Dėl informacijos apie kompensacijos skyrimą jau kreipėsi apie 12 savininkų.
 

Šeštasis klausimas – dėl situacijos dėl 2022 m. vasario 24 d. pradėtos vykdyti atviros Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą ir jos žmones aptarimas. Aušra Dilienė, Savivaldybės administracijos civilinės saugos ir mobilizacijos vyriausioji specialistė, informavo, kad yra gauti raštai iš Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgų vyčio apygardos 5-osios rinktinės, Lietuvos kariuomenės gynybos štabo ir Lietuvos savivaldybių asociacijos dėl Savivaldybei, Savivaldybės administracijai karo padėties metu priskirtų dviejų Lietuvos kariuomenės karininkų. Raštuose prašoma suteikti galimybę aukščiau minėtiems kariams susipažinti su Savivaldybės mobilizaciniu, civilinės saugos ir kitais planais, kaip tą numato karo komendantų veiklą reglamentuojantys teisės aktai, bei vykdyti bendradarbiavimą.

Septintasis klausimas – dėl gyventojų švietimo civilinės saugos klausimais. Aušra Dilienė, Savivaldybės administracijos civilinės saugos ir mobilizacijos vyriausioji specialistė, informavo, kad 2022 m. balandžio mėnesį gautas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos raštas „Dėl gyventojų švietimo civilinės saugos klausimais“. Rašte nurodoma, vadovaujantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM 2022 m. balandžio 22 d. raštu Nr. 9.4 – 974 „Dėl gyventojų švietimo civilinės saugos klausimais“, surengti savivaldybių ESK posėdžius , kurių metu būtų aptarta:

• vykdomos numatytos planuose švietimo priemonės ir jų efektyvumas;
• racionalūs ir veiksmingi siūlymai gerinti civilinės saugos švietimą bei didinant visuomenės atsparumą grėsmėms ir savalaikį pasirengimą.

Apie priimtus sprendimus ir preliminarius veiklų kalendorius prašoma pateikti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybai.

2022 m. Zarasų rajono savivaldybės gyventojų švietimo civilinės saugos srityje priemonių vykdymo grafikas, 2022 m. gegužės 2 d. Nr. CSV-(58.8)-8, patvirtintas Administracijos direktoriaus pavaduotojo Gedimino Gaidamavičiaus.

Aštuntasis klausimas – dėl Lietuvos psichologų sąjungos kreipimosi (dėl psichikos sveikatos specialistų įtraukimo į SESOC sudėtį). 2022 m. balandžio 27 d. gautas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM raštas Nr. 9.4-1004 „Dėl Lietuvos psichologų sąjungos kreipimosi“. Minėtame rašte rekomenduojama civilinės saugos sistemos subjektams, steigiantiems ekstremaliųjų situacijų operacijų centrus, įvertinti galimybes ir į ekstremaliųjų situacijų operacijų centrų personalinę sudėtį įtraukti psichikos sveikatos specialistus.

Devintasis klausimas – dėl 2021 m. atnaujintos Lietuvos nacionalinės rizikos analizės pristatymo įvertinant galimų pavojų aktualumą konkrečiai savivaldybei. 2022 m. balandžio 7 d gautas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos raštas „Dėl savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdyje aptariamų klausimų“. Minėtame rašte nurodoma, kad Lietuvoje padaugėjus ekstremaliųjų įvykių, keičiančių įprastą visuomenės gyvenimą ir sukeliančių ilgalaikius padarinius, svarbu tinkamai pasirengti reaguoti į ekstremaliąsias situacijas bei planuoti veiksmingas jų valdymo priemones. Siekiant kokybiškos ir sistemingos galimų pavojų ir grėsmių rizikos analizės bei pasirengimo valdyti ekstremaliąsias situacijas tobulinimo, prašoma organizuoti Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdį ir jame inicijuoti 2021 m. atnaujintos Lietuvos rizikos analizės aptarimą.

ESK Posėdžio metu aptartas 2021 m. atnaujintos Lietuvos nacionalinės rizikos analizės pristatymas.

2021 metų atnaujintą Lietuvos nacionalinę rizikos analizę rasite:

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM internetinėje svetainėje, pasinaudojant šia nuoroda.

Zarasų rajono savivaldybės galimų pavojų ir ekstremalių situacijų rizikos analizę rasite ČIA.