Ar susimąstome, kad vaikai ir paaugliai, naršydami internete be suaugusiųjų priežiūros, gali susidurti su įvairiausiais pavojais? Nors informacijos apie internete plintančius pavojingus, į kuriuos įsitraukia nepilnamečiai, yra nemažai, tačiau apie čia tykančius pavojus su vaikais kalbama dar per mažai.
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai tirdami nusikalstamas veikas, vis dažniau susiduria su atvejais, kai seksualiai yra išnaudojami vaikai (asmenys iki 18 metų). Pastaruoju metu pastebimas šių nusikalstamų veikų didėjimas, kada neteisėta veika vykdoma internetinėje erdvėje, t. y. vaikams bendraujant tarpusavyje ar su nepažįstamais asmenimis „Facebook Messenger“, „WhatsApp“ ir „Viber“ pokalbių programėlėse bei elektroniniu paštu. Galima išskirti dvi asmenų grupes, kurie vykdo šias nusikalstamas veikas: pirma – tai kai vaikams nepažįstami asmenys, piktavališkų kėslų turintys nusikaltėliai stengiasi užmegzti emocinį ryšį (kalbina, giria, siūlo dovanas), sukurti pasitikėjimą, o vėliau atlikti nepatinkančius veiksmus. Šiuo atveju asmenys įgavę mergaičių ar berniukų pasitikėjimą, tampa jų virtualiais draugais, rodydami dėmesį bando išvilioti iš vaikų nuotraukas, vaizdo medžiagą, kuriuose vaikai nusifilmavę apsinuoginę, taip pat dažnai grasinama paviešinti nuotraukas ir taip vaikas įsukamas į ratą, iš kurio sunku pabėgti. Antra – tai tie patys vaikai, kurie keršto, pykčio, patyčių vedami viešina nepadorią, kompromituojančią informaciją apie savo buvusius draugus/drauges. Dažnai vaikai draugaudami, „iš meilės” vienas kitam drąsiai siunčia savo nuotraukas ar vaizdo medžiagą, kuriose jie apsinuoginę, o vėliau susipykę šias nuotraukas platina tarp draugų elektroninėje erdvėje. Bet kuriuo atveju, visi minėti veiksmai yra neteisėti, už juos numatyta baudžiamoji atsakomybė.
Daugėja ikiteisminių tyrimų ir dėl vaikų pornografijos platinimo. Jei per 2021 metus jų buvo 17, tai per 2022 metų 3 mėnesius pradėta 10 ikiteisminių tyrimų. Vaikų nuotraukos, vaizdo medžiaga su vaikų pornografija platinama internetinėje erdvėje: „Facebook Messenger“, „WhatsApp“ ir „Viber“ kitose pokalbių programėlėse ar elektroniniu paštu. Dažniausia tai platina patys vaikai, jaunesni nei 10 metų, persiųsdami vieni kitiems. Vaikai save nufilmuoja ir kelia į socialinį tinklą „Tik Tok“, rečiau – „Instagram“ ir „Youtube“. Savęs filmavimas yra kaip žaidimas, kad taip daro visi, tačiau pasekmės skaudžios: pradedami ikiteisminiai tyrimai, namuose atliekamos kratos, paimami mobilaus ryšio telefonai, kompiuteriai bei kiti įrenginiai, skirti prisijungimui prie interneto, vykdomos apklausos, aiškinamasi ar vaikai netapo nusikaltimų aukomis. Tai daroma visais atvejais, nes pradėjus ikiteisminį tyrimą nėra aišku, kas siuntė vaikų pornografiją atitinkančius vaizdus – patys vaikai ar suaugę asmenys, nuotraukos buvo išviliotos grasinimu, apgaule ar tai tik „žaidimas“ su bendraamžiu draugu.
• Raginame tėvus aktyviai domėtis, ką jų vaikas veikia elektroninėje erdvėje, visada surasti laiko pasikalbėti su vaiku, pasidomėti vaiko interesais.
• Būtina žinoti vaikų naudojamas komunikacijai internetines svetaines, draugus, jų keliamą į internetą informaciją, nuotraukas.
• Svarbu paaiškinti vaikams, kad jie suprastų kas yra pornografija, kaip atsakingai ir saugiai bendrauti socialiniuose tinkluose, kokie tyko pavojai. Padėkite vaikui atskirti, ką jam galima skelbti virtualioje erdvėje, o ko nevertėtų viešinti.
• Įdiekite į savo namų kompiuterį, kuriuo leidžiate naudotis vaikui, filtravimo ir stebėjimo programas.
• Kilus įtarimui, jog su vaikais bando bendrauti apsimetėlis, t. y. prašo vaikų nuotraukų ar vaizdo įrašų su apnuogintu kūnu, skatinkite vaikus nebijoti kreiptis pagalbos į tėvus, įtėvius, globėjus, švietimo įstaigos atstovus, policiją.
Daugiau patarimų rasite: https://policija.lrv.lt/lt/policija-pataria