Ketvirtadienio vakarą Zarasų viešojoje bibliotekoje vyko iškilaus Lietuvos valstybininko, karininko ir diplomato, kultūros veikėjo Juozo Urbšio (1896–1991) knygos „Lietuva lemtingaisiais 1939–1940 metais. Atsiminimai“ pristatymas. Renginyje dalyvavo naujausio 2021 m. knygos leidimo sudarytojas ir rengėjas istorikas dr. Ignas Kapleris, išsamiai papasakojęs apie diplomato J. Urbšio darbus ir nuopelnus Lietuvai.

Dainuojančios revoliucijos metais pirmą kartą išleisti J. Urbšio atsiminimai sugriovė sovietų propagandos melą apie savanorišką Lietuvos įstojimą į SSRS, padėjo visuomenei patikėti artėjančia nepriklausomybe. Ypač didelio skaitytojų susidomėjimo sulaukusi, dešimtimis tūkstančių egzempliorių tiražais imta spausdinti plonytė, vos šimto puslapių J. Urbšio knyga makulatūra pavertė šimtus sovietinių pseudoistorikų tomų ir sukėlė tikrą šoką to meto visuomenei.

Kokios aplinkybės paskatino atsirasti naujam knygos leidimui? Pasak I. Kaplerio, svarbu šviesti visuomenę, ypatingai jaunąją kartą, ugdant jos pilietiškumą, istorinę savimonę, atmintį. Leidykla „Briedis“ jau seniai mąstė apie J. Urbšio atsiminimų papildymą. Pasirodė nauji istorikų tyrimai, įvairūs Urbšio amžininkų atsiminimai, vaizdiniai ir rašytiniai istorijos šaltiniai, kurie leido į knygos turinį pažvelgti kitu kampu. Už jo nuopelnus nuspręsta pastatyti dokumentinį paminklą. Po metų darbo gimė nauja knyga.

Susitikimo metu Ignas Kapleris papasakojo dramatiškiausius Lietuvos istorijos epizodus: nacistinės Vokietijos ultimatumą dėl Klaipėdos – 1939 m. kovą, Vilniaus susigrąžinimo ir savitarpio pagalbos sutarties su Sovietų Sąjunga derybų peripetijas – 1939 m. rugsėjį ir spalį, SSRS ultimatumą ir sovietinę Lietuvos okupaciją – 1940 m. birželį ir Juozo Urbšio laikyseną bei poziciją dalyvaujant šiuose įvykiuose. Taip pat kalbėjo apie stalinines represijas, keturiolika metų sovietiniuose kalėjimuose (iš jų vienuolika vienutėje) ir dvejus metus tremties drauge su žmona Marija Mašiotaite-Urbšiene tekusiam išgyventi J. Urbšiui. Anot istoriko, tikėjimas – rožančio kalbėjimas – buvo pagrindinis variklis padėjęs išlikti ir išgyventi kalėjime. „Moralinės ir kriščioniškosios diplomato vertybės paliko labai sektino pavyzdžio įspūdį“, – dalijosi mintimis I. Kapleris.

Nuoširdžiai dėkojame Vytautui ir Stasei Goštautams už Juozo Urbšio palikimo puoselėjimą ir progą artimiau pažinti ryškiausią XX a. istorinę asmenybę. Šią knygą turėtų perskaityti kiekvienas išsilavinęs žmogus, kuris brangina Lietuvą, jos valstybingumą ir istorinę atmintį. Knygą galima pasiskolinti bibliotekoje.

Parengė Inesa Dumbravienė

Zarasų r. sav. viešosios bibliotekos atstovė ryšiams su visuomene

Nuotraukos autorės