Zarasų krašto muziejuje gegužės 5 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma tautodailininkės Vilhelminos Raubaitės-Mikelionienės (Kaunas) personalinė šiaudinių sodų ir riešinių paroda „Tradicija tęsiasi“.

Autorės darbai įvertinti Tautinio paveldo sertifikatu. Ji rengia parodas, veda mokymus, rekolekcijas, edukacijas mokiniams ir suaugusiesiems. Vilhelmina – ateitininkė, jau trečią dešimtmetį savo vasaras dovanojanti Jaunųjų ateitininkų vasaros stovykloms (JAS) Berčiūnuose. Yra ilgametė jų valdybos pirmininkė, šiuo metu dirbanti Tikėjimo ir gyvenimo institute, o laisvalaikiu rankdarbiaujanti.

Vilhelmina Raubaitė-Mikelionienė apie savo kūrybą pasakoja: „Mano mezgimo istorija prasidėjo, kai man buvo turbūt 6 metai, o gal ir anksčiau. Labai gerai neprisimenu, kada virbalus paėmiau į rankas, bet tai buvo viena iš žaidimo formų, kai lėlėms mezgiau drabužius. Kodėl taip anksti? Gyvenau Zarasuose. Mano mama augino avis, verpė siūlus, mezgė. Žiemos vakarais dar ateidavo mamos dvi seserys, kurios taip pat atsinešdavo mezginius. Man buvo smagu dalyvauti pokalbiuose ir labai norėjau kaip ir jos mokėti megzti. Išmokau. Mokyklos metais jau mezgiau ne tik sau.

Riešines pradėjau megzti maždaug prieš 15 metų. Labai norėjau nusimegzti sau ir tai buvo geras motyvas domėtis tradicija ir išmokti. Kai išmokau „technikos“, tada prasidėjo kūryba. Visada namuose po ranka yra siūlų, karoliukų ir virbalai.

Šiaudiniais sodais pradėjau domėtis studijų metais. Paskatino mane draugai iš Kauno Petrašiūnų parapijos, nes buvo labai aiški priežastis – vieni mūsų draugų rengėsi vestuvėms ir kilo mintis padovanoti šiaudinį sodą. Kadangi man sekdavosi rankdarbiai – tai buvo aišku, kad aš padarysiu sodą. Gerai, kad mintis atsirado vasarą, kai buvo galima prisirinkti šiaudų. Tada mama pradėjo pasakoti, kad vaikystėje puošdavo eglutes šiaudiniais žaisliukais. Tėtis pradėjo rodyti, kaip pinamos skrybėlės. Labiausia mane pagavo šiaudinių sodų ir eglutės žaisliukų rišimas.

Savo kūryboje stengiuosi išlaikyti tradicijas, kurias atsinešame iš savo protėvių, tačiau svarbiausia, kad tradicija būtų gyva ir naudojama šiandien. Mes šiais laikais taip pat kuriame tradicijas, kurias perims ateities kartos. Labai džiaugiuosi, kai mano kūriniai iškeliauja į naujus namus ar randa rankas, kurias šildo ir puošia. Organizuoju dirbtuves moksleiviams ir suaugusiesiems ir turiu viltį, kad kažkam suvirpės širdis ir norės pasinerti į šiuos amatus“.
 

Paroda veiks iki liepos 15 d.
Kviečiame apsilankyti!

Parengė Vasilijus Trusovas, Zarasų krašto muziejaus muziejininkas (kultūrinių renginių koordinatorius)