Paramos Ukrainai koncertas balandžio 19 dieną, Antazavės dvare, prasidėjo kultūrinių renginių organizatorės Raimondos Gruzdienės jautriai perskaitytu Bernardo Brazdžionio eilėraščiu „Aš žinau“. Susirinkusius pasveikino Zarasų rajono savivaldybės meras Nikolajus Gusevas, savo sveikinime sakydamas, kad Zarasų rajono savivaldybė ne pirmą kartą ištiesia pagalbos ranką nelaimėje atsidūrusiems ukrainiečiams, tą darys ir ateityje.

Antazavės dvaro vasaros festivalio meno vadovė Zita Lukošiūnienė pasidžiaugė Antazavės kraštu, naujam gyvenimui prikeltu dvaru: „Šiame krašte yra ir dalelė manęs, tad kiekvieną kartą su džiaugsmu čia grįžtu. Džiugu matyti ir sulig kiekviena diena gražėjantį dvarą, kaip jis prisipildo muzikos, žodžio, paveikslų, prasmės, grožio, gėrio, meilės. Išlaikykime šviesų tikėjimą, kad viskas bus gerai. Nereikia daug žodžių, svarbu, kad mūsų širdys plaktų vienu ritmu su Ukraina, su mūsų ten kariaujančiais broliais ir sesėmis.“

Tarptautinį pripažinimą pelniusi operos solistė iš Ukrainos Olena Talko papasakojo, kad iš Ukrainos ji pabėgo paskutiniu iš jos miesto išvažiavusiu autobusu ir tai buvo labai sunki kelionė, nuolat grėsė didelis pavojus žūti. Lietuvoje Olena jaučiai saugiai, tačiau, nors rizikos dar yra nemažai, greitu laiku ruošiasi grįžti namo. Solistė yra dainavusi garsiausiuose Europos operos teatruose, tokiuose kaip La Skala, tačiau mažytėje Antazavės dvaro salėje ji ypatingai jaudinosi, o akyse ne kartą žibėjo ašaros nuo žmonių gerumo: „Lietuviai pirmieji padėjo mūsų tautai, kaip ir mes pirmieji atsišaukėm į karą Gruzijoje, nors buvom tada labai maži... Mes jums visuomet būsim labai dėkingi už visokeriopą pagalbą, niekuomet nepamiršim.“ Olena kalbėjo, kad ukrainiečiai yra taikūs žmonės, bet dėl savo laisvės yra pasiryžę kovoti iki galo: „Apie mūsų tautą sakoma – Ukrainos žmonės yra kaip bitės: jie visuomet pluša, visuomet užimti savo darbais ir nieko neliečia, bet pabandyk įkišti ranką į avilį... Oi, kas tada bus!“ Solistė koncertą pradėjo Luigi Luzzi „Ave Maria“ ir Julio Paccini „Ave Maria“. Taip pat girdėjome ir arijas iš žymių operų, ir ukrainiečių liaudies dainas, kurios tokios pat liūdnos kaip ir lietuvių – juk mūsų tautas šimtmečius niokojo priešas...

Fortepijonu Mocarto, Dvariono, kitų kompozitorių kūrinius atliko talentingoji Julija Dudko, Utenos meno mokyklos auklėtinė. Jos muzikos vadovė Z. Lukošiūnienė pasidžiaugė gražiu, šviesiu jaunimu, kuriems priklauso Lietuvos ateitis.

Koncerto metu paaukotos lėšos bus skirtos Ukrainos kariams ir teritorinei gynybai paremti, kur tarnauja ir Olenos vyras, orkestro dirigentas. Pati Olena ne tik garsi solistė, bet ir, kaip ją pristatė Zita, šimto talentų žmogus – puiki siuvėja, velia iš vilnos, veda kulinarines laidas. Už suaukotus pinigus bus nupirktos medžiagos ir pasiūtos neperšaunamos liemenės kariams.

Koncerto atlikėjams dėkojo ir gėles įteikė Antazavės seniūnas Algirdas Lekaveckas, Kultūros centro Dusetų dailės galerijos direktorius Alvydas Stauskas, Antazavės bendruomenės pirmininkė Danutė Skardinskienė.

Pabaigai – Zitos Lukošiūnienės palinkėjimas: „ Ačiū, kad buvome kartu, tai buvo labai prasmingas ir viltingas pavakarys – reikia gyventi su viltimi, be vilties sunku. Gyvenkite džiaugsme ir velykinėje nuotaikoje.“ Lietuviškai jai pritarė ir Olena: „Viskas bus gerai!“

Vilija Visockienė
Nuotr. autorės