Amatų centre Antazavės dvare nuo kovo 14 d. iki balandžio 30 d. eksponuojama Jolantos Žalalienės tapybos darbų paroda „Babutes šnekėjimas“. Vidinis moters šnekėjimas, įžvelgiamas audimo procese, stebint babutę sėdinčią staklėse, dar vaikystėje. Tas vaizdas dabar užsipildė prasmėmis, vertėmis ir įžvalgomis iš prisiminimų nuotrupų.

J. Žalalienė prisimena, kad dažnai tekdavo įsiklausyti į babutes monologišką šnekėjimą staklėse, matyti palinkusią ją prie kruopštaus darbo. Jis pažadindavo kas rytą, ypatingai vasaromis. Šviesiausiais rytais girdėdavosi garsai su girgždančių pakojų svyravimais, audimo skieto dusliais atsimušimais, pauzėmis ir dar kartą neritmingais girgždėjimais. Bet visumoje – sklandžia garsų derme. Tada buvo savotiškas rašymas – šnekėjimas. Kaip dienoraštyje. Rašymas – audinio raštas – audimo procese, apie žmogaus santykį su kosmosu ir gamta, santykį su pačiu savimi ir aplinka. Šnekėjime – ženklai ar simboliai, lygioje erdvėje susipynę spalvomis, jungiančiomis detalėmis, pereinančiais segmentais į ratus, pakraščius, kaip ir gyvenime. Todėl beveik visi tapybos darbai turi sukūrimo istorijas, kurios užrašytos iš mano ar babutes patirčių.

Autorė tapo aliejiniais dažais, darbuose naudoja rankų darbo raštuotų lovatiesių ar kitų senųjų audinių žymes, labiausiai išryškinančias babutes šnekėjimą. Kūrybiniame procese leidžia sau veikti intuityviai, laisvai eksperimentuoti, maišyti technikas. Yra darbų, sukurtų naudojant senąjį lovatiesių koloritą; kurie gimė iš prisiminimų; abstrakčių darbų, kuriuose – audinių simboliai ir vaizdai ar jų asociacijos. Šiuose tapyba daug kartų sluoksniuota, aiškūs siuvinėjimo dygsniai, svarbi faktūra, medžiagiškumas.

Kviečiame apsilankyti.

Vilma Mickutė, Amatų centro Antazavės dvare vadovė