Nedidelį Antazavės miestelį ir Zarasų krašto svečius birželio 19–20 dienomis nudžiugino naujas ir gražus renginys – pirmasis tarptautinis Antazavės dvaro vasaros festivalis.
Antazavė visuomet garsėjo iš čia kilusiais ar dirbusiais iškiliais muzikais – kraštą garsino Lionginas ir Gintautas Abariai, Juozas Gruodis, šiomis dienomis gražią tradiciją perėmė vargonininkė Zita Lukošiūnienė su šeima. Iki šiol ponia Lukošiūnienė džiugindavo jos rengiamu Aukštaitijos vargonų muzikos festivaliu, kurio koncertai pasiekdavo ir Antazavę. O štai dabar, kai esame itin išsiilgę gyvų kultūros renginių, mūsų kraštietė surengė Antazavėje tikrą šventę – dviejų dienų festivalį, kurio turtingoje programoje – ir dailė, ir muzika, ir poezija. Festivalį iš dalies rėmė Lietuvos kultūros taryba, globėjas – Zarasų savivaldybės meras Nikolajus Gusevas. Antazavės bendruomenei tai didžiulis įvykis belaukiant dvaro atidarymo ir pritaikymo kultūros ir bendruomenės reikmėms.
Festivalio renginiai prasidėjo dailininkės, Vilniaus dailės ir dizaino kolegijos dėstytojos Lilianos Žutautienės tapybos parodos atidarymu Antazavės dvare veikiančiame Amatų centre. Džiaugiamės, kad dailininkė daug būna mūsų krašte, kad ją įkvepia šio krašto gamtos grožis. Parodoje matėme nuostabius didelio formato paveikslus, kuriuose vaizduojamos ryškiaspalvės gėlės. Šalia dvaro įsikūrė ir dusetiškiai tautodailininkai Erikas Čypas ir Daiva Čypienė (jos megztomis tautinėmis riešinėmis taip pat buvo galima pasigrožėti Amatų centre), festivalio svečiams pristatę savo dirbinius.
Pavakare, atlėgus karščiui, prie dvaro parko tvenkinių ėmė plūsti žiūrovai, panorę išvysti unikalų renginį – operą vilkiko platformoje.
Gausiai susirinkusius svečius pasveikino festivalio organizatorė ir meno vadovė Zita Lukošiūnienė, padėkojusi Zarasų savivaldybės merui už tai, kad iškart suprato ir palaikė festivalio idėją. Sveikinimo ir padėkos žodį tarė Zarasų savivaldybės vicemeras Rimantas Jurevičius, o renginį moderavo aktorė, režisierė, UNESCO geros valios ambasadorė Virginija Kochanskytė.
Žiūrovams buvo parodyta spalvinga ir šmaikšti Nacionalinio operos ir baleto teatro opera „Tarnaitė ponia“ (komp. G. B. Pergolesi), režisuota buvusio uteniškio Gedimino Šeduikio. Scenoje išvydome operos solistus Moniką Pleškytę, Kšištofą Bondarenko ir Egidijų Dauskurdį, taip pat aktorių Benadą Arkauską. Griežė Operos ir baleto teatro simfoninio orkestro styginių kvartetas, klavesinu skambino koncertmeisterė Olga Taškinaitė. Opera atliekama lietuvių kalba, tad žiūrovams buvo nesunku sekti siužeto vingius ir kvatoti iš ponia norinčios tapti tarnaitės suktybių.
Antroji festivalio diena prasidėjo Antazavės Dievo Apvaizdos bažnyčioje aukotomis šv.Mišiomis už festivalio dalyvius, svečius ir parapijiečius. Džiaugiamės ir didžiuojamės, kad Antazavės klebonas kunigas Vytautas Dagelis yra didelis meno mylėtojas, iki pandemijos neretai surengdavęs klasikinės muzikos koncertų Antazavės parapijai. Jį galime pavadinti ir Antazavės dvaro vasaros festivalio dvasiniu globėju bei organizacinės komandos nariu, svariai prisidėjusiu, kad festivalio dalyviams nieko netrūktų ir viskas vyktų kuo sklandžiau.
Po šv. Mišių vyko kamerinės muzikos koncertas „Klarnetų ir obojaus viražai“. Antazaviškiai visuomet laukia ir džiaugiasi kraštietės ponios Zitos vargonavimu. Šįkart išgirdome ne tik jos duetą su anūku, jaunuoju talentu Anieliumi Lukošiūnu, kurio prosenelis Zenonas Lukošiūnas praėjusiame šimtmetyje tarnavo Antazavės bažnyčios zakristijonu. Anielius sugrojo ir su savo mokytoju – vienu ryškiausių Lietuvos klarnetininkų – Rimvydu Savicku, jaunuosius talentus ugdančiu M. K.Čiurlionio menų mokykloje. Taip pat antazaviškiai labai šiltai sutiko ir danų obojininkę Caroline Emilie Skaarenborg-Savickienę (anot koncerto vedėjos, nuostabią Lietuvos marčią). Koncerto vedėja aktorė Virginija Kochanskytė praturtino programą skaitiniais iš poeto Vytauto Mačernio (jo gimimo šimtmetį minime šiemet) poezijos rinkinių be laiškų. Itin jautriai nuskambėjo šio anksti žuvusio poeto „Laiškas Kristui“ ir kiti kūriniai, alsuojantys meile gimtajam kraštui ir keliantys egzistencinius klausimus.
Festivalio uždarymo koncertas vėl vyko pievoje prie dvaro. Čia buvo parodyta Valstybinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Trimitas“ (dirigentas maestro Vytautas Lukočius) programa – gražiausias pastarojo šimtmečio lietuviškas dainas orkestrui pritariant atliko dainius Liudas Mikalauskas, sužavėjęs klausytojus humoru ir šiltu betarpišku bendravimu su publika. Antazaviškiai labai laukė ir festivalio direktorės Zitos Lukošiūnienės ir jos dukros Zelmos Lukošiūnaitės pasirodymų. Mums didelė garbė, kad profesionali dainininkė Zelma su šeima sugrįžo gyventi prie giminės ištakų, į kaimą netoli Antazavės, ir per religines šventes nudžiugina savo giesmėmis Antazavės tikinčiuosius. Tad p. Zitos ir Zelmos atliktos dainos buvo sutiktos tikra ovacijų audra. Po koncerto atlikėjai buvo apdovanoti Antazavės bendruomenės įteiktomis pinavijų puokštėmis.
Antazavės seniūnijai ir bendruomenei toks festivalis – didelė dovana, ir labai tikimės, kad jis išties taps tradiciniu – kad kasmet savaitgalį prieš Jonines sulauksime tokios „puotos sieloms ir širdims“, kaip sakė aktorė Virginija Kochanskytė. Atgimstantis Antazavės dvaras visų pastangų dėka gali tapti traukos centru krašto svečiams, reprezentuojančiu mūsų krašto kultūrines tradicijas ir suteikiančiu erdvę kultūros renginiams.
Antazavės bendruomenės informacija