Jau senokai Dusetų dailės galerija buvo mačiusi tiek lankytojų, kiek jų buvo birželio 12 dieną. Saulėtas ir šiltas šeštadienis atviliojo keletą didesnių ekskursijų iš Vilniaus, Klaipėdos, taip pat atskirų lankytojų iš kitų Lietuvos vietų, dažną iš kurių būtų galima pavadinti galerijos gerbėju, apsilankančiu pasitaikius progai, žinančiu, kad čia visada ras įdomią ekspoziciją. Ir jie neprašovė – net jei ir pirmą kartą išgirdo Dusetų menininkės Vilijos Visockienės vardą, kartu su į jubiliejinės „Tylių istorijų“ parodos atidarymą specialiai atvykusiais jos kūrybos gerbėjais pamatė gausią ir labai įvairią ekspoziciją, ne kartą klausdami, ar tai tikrai vienos kūrėjos paroda.
Nesibaigiantys apribojimai privertė kultūros darbuotojus ieškoti naujų tradicinių renginių formų, ir šios parodos atidarymas ne išimtis – autorės susitikimai su lankytojais, atskirų darbų ir visos parodos aptarimai tęsėsi visą galerijos darbo dieną. Aptarinėti tikrai buvo ką – antroji personalinė Vilijos paroda šioje galerijoje neapsiribojo pripažinimą jai pelniusia ir kvietimą prisijungti prie Dusetų kūrėjų būrio inicijavusia fotografija, kaip prieš penkerius metus vykusi pirmoji. Šioje ekspozicijoje – prieš dvidešimt metų kūrybos ugnelę įžiebę ir per tuos metus gerokai nuo tradicinių tautodailės darbų stiliaus pažengę (bet kai kuriuose, ypač „Sėlių krašto ežerų“, cikluose, modernų ir tradicinį vaizdavimo būdus jungiantys) karpiniai, pastaraisiais metais nemažą kūrybos dalį sudarantys piešiniai tušu, darbai, atlikti visai neseniai sudominusia kalkografijos technika. Žinoma, fotografija užima nemažą vietą, bet nuo praėjusios parodos jos išraiškos priemonės prasiplėtė – nemažai darbų sukurti senąja cianotipijos technika (ypač netikėti ant drobės atspausdinti ir siuvinėjimo rėmeliuose įrėminti), anksčiau Vilijai ypač būdingi koliažai, dvigubos ekspozicijos šįkart „susitraukė“ iki polaroidinio (momentinių nuotraukų) formato, įdomiai vertikalia, kažkiek verbą primenančia kompozicija pateikti praktiškai grafine poezija (ne veltui pavadinta „Haiku“) tapę nendrių atspindžiai vandenyje.
Per pastaruosius metus Vilijai teko iliustruoti ne vieną knygą – jos taip pat pristatomos parodoje kartu su autorės maketuotais savo darbų vienetiniais poezijos, fotografijos, karpinių ir piešinių albumais. Pastarųjų – vienuolika, tad juos vartyti galima ne vieną valandą! Akį taip pat traukia piešti, karpyti atvirukai, labai tinkami dovanoms.
Visi rečiau ar dažniau bendraujantys su Vilija pastebi, kad ji yra labai tyli, nemėgstanti kalbėti apie save ir savo darbus. Tad verčiau paklausykime parodos lankytojų komentarų.
Galerijos vadovas Alvydas Stauskas: „Šiandien visą dieną vyksta parodos atidarymas, nuo dešimtos valandos atvyksta vis nauji svečiai – jeigu visi būtų atvykę vienu metu, kažin, ar sugebėtume visus sutalpinti. Kaip galerijos žmogus, noriu pasidžiaugti, kad Vilija dirba kartu sus mumis, yra mūsų komandos žmogus ir mūsų menininkė, ir puiki menininkė, kūrėja, jos talentas trykšta visur, ko besiimtų. Tuo mes, Dusetų kultūros žmonės, labai džiaugiamės ir didžiuojamės.“
Skulptorius ir tapytojas Algirdas Gaižauskas: „Tikrai esu nustebintas šia paroda – ji tokia įvairi, tiek darbo įdėta, kiekvienas darbas yra apgalvotas, išieškotas, tikrai aukšto meninio lygio visi darbai. Čia dar žiūrėti ir žiūrėti...“
„Dusetų kultūros fondo“ vadovė Lina Brogaitė – Kažemėkienė: „Vilija tik įrodo, kad nebūtina baigti daug mokslų, kad būtum tikru kūrėju, kad būtum jautriu žmogum, gebančiu taip matyti pasaulį ir sugebančiu parodyti dalykus, kurie yra tikri.“
Keramikė Rima Leipuvienė: „Žaviuosi, labai įdomu matyti tokią visapusišką didžią ir jautrią menininkę. Žaviuosi ir poezija – dar vienu didžiuliu Vilijos talentu. Sveikinu ir visada laukiu naujų Tavo kūrinių, ir kartu džiaugiuosi. Didžiausios sėkmės!“
Antazavės klebonas Vytautas Dagelis: „Paroda stebina savo įvairiapusiškumu – Vilija sugeba išreikšti save daugybe būdų, ir labai netikėtų. Atrodė, kad jau apėjau ir apžiūrėjau visą ekspoziciją, ir staiga ant sienos briaunos pamačiau dar vieną mažyčių darbelių parodą „Haiku“, kuri mane dar kartą nudžiugino.“
Fotografė Regina Barzdaitė: „Labai ačiū Vilijai, kad ji ne tik kuria, bet ir skatina kurti kitus. Pavyzdžiui, mane privertė susikurti porą nuotraukų knygų, kuo pati turbūt niekada nebūčiau užsiėmusi.“
Vilijos kaimynė Irena Klabienė: „Kai tik Vilija išeina pro duris, pradingsta už sandėliuko, jau matau, kad kažką sugalvojo. Ir paskui visokių dalykų atsiranda, tad bėgam pažiūrėti!“
O pabaigai – ir viena Vilijos Visockienės frazė: „Patekus į Dusetas, negalima kitaip – viskas čia trykšta!“
Paroda Dusetų dailės galerijoje veiks iki 2021 m. liepos 1 d. Aplankyti – tikrai verta!
Aivaras Troščenka
Nuotraukose – Dusetų dailės galerijos parodoje.