Šį sausį vidutinė lauko oro temperatūra Zarasuose siekė -4,4ºC šalčio, kai prieš metus buvo daug šilčiau - vidutinė temperatūra sudarė 1,7ºC šilumos. Dėl šaltesnių orų išaugęs šilumos suvartojimas, lyginant su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, nulėmė, jog gyventojų sąskaitos už patalpų šildymą šį sausį vidutiniškai 12 proc. didesnės, nors AB “Panevėžio energija“ šilumos kaina buvo 15,9 proc. mažesnė nei pernai sausį. 

 

Šių metų sausį visuose daugiabučiuose, tiek modernizuotuose, tiek tipiniuose senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose butų šildymui vidutiniškai suvartota 32 proc. daugiau šilumos nei pernai. 50 kv. metrų ploto buto šildymui reikėjo vidutiniškai 900 kWh (18 kWh/vienam kv. m) šilumos. Šį sausį už 50 kv. metrų ploto buto šildymą gyventojai vidutiniškai išleis 41,50 euro. Prieš metus buvo mokėta apie 37 eurus.

 

Šilumos suvartojimo kiekis priklauso nuo energetinės namo kokybės, šilumos punkto automatizavimo lygio, vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos subalansavimo, gyventojų norimo patalpose šilumos komforto lygio bei namo šilumos ūkio priežiūros. Įvertinus visus faktorius, šį sausį mažiausiai šilumos suvartojančių, renovuotų daugiabučių gyventojams vieno kv. metro šildymas vidutiniškai kainavo 63 centus. Atnaujintuose ar po 1993 m. pastatytuose daugiabučiuose namuose, 50 kv. metrų bute vidutiniškai suvartota 685 kWh (13,7 kWh/vienam kv. m) šilumos. Išlaidos už šildymą tokio dydžio būstui vidutiniškai sudarė 31,50 euro.

 

Daugiabučiuose, kurie šiuo metu nėra renovuoti, 50 kv. m ploto buto šildymui i vidutiniškai reikėjo 1195 kWh (23,9 kWh/vienam kv. m) šilumos. Tokių namų vieno kv. metro šildymas vidutiniškai kainavo 1,11 euro. Išlaidos už šildymą tokio dydžio būstui vidutiniškai sudarė 55,50 euro.

 

Atlikti skaičiavimai leidžia matyti suvartotos šilumos skirtumą pagal daugiabučių namų tipus, todėl akivaizdu, jog gyventojai savo išlaidas už šildymą gali sumažinti tik taupydami šilumą, atliekant namo renovaciją, apšiltinant namą, automatizuojant šilumos punktą, modernizuojant namo šildymo sistemą.

 

AB „Panevėžio energija“, siekdama kuo mažesnės šilumos kainos, kasmet mažina iškastinio kuro naudojimą šilumos gamyboje ir siekia didesnio gamybos ir tiekimo efektyvumo visuose eksploatuojamuose rajonuose. 2020 m. bendrovės eksploatuojamų katilinių kuro struktūroje biokuras sudarė 91,8 proc. Pagal šilumos kainą 2021 m. vasario mėnesį AB „Panevėžio energija” yra 8-oje vietoje nuo mažiausios kainos tarp 49 šilumos tiekimo įmonių Lietuvoje.

 

 

Kol orai šalti, verta prisiminti pagrindines šilumos taupymo taisykles, prieinamas kiekvienam namų ūkiui:

 

- neįleiskime į butą šalto oro (jei to nereikia vėdinimui). Pabrėžtina, kad ir naujoviški langai reikalingi priežiūros ir periodinio sureguliavimo, kad išliktų sandarūs. Dar vienas būdas mažinti šilumos nuostolius per langus be jų pakeitimo moderniais – išorinių žaliuzių įrengimas. Apsauginės žaliuzės daugiau saugo nuo tiesioginės vėjo įtakos, tuo tarpu turinčios apšiltintas lameles yra labai efektyvios. Kiekvienas daugiabučio gyventojas gali prisidėti prie taupymo, prižiūrėdamas, kad žiemą sandariai užsidarytų lauko durys, kad laiptinėse nebūtų pravirų ar tik vieną stiklą turinčių langų.

 

- taupykime radiatorių skleidžiamą šilumą. Geram ir efektyviam patalpų šildymui didelę reikšmę turi mokėjimas išnaudoti visas šildymo prietaiso galimybes. Kadangi šiluma intensyviausiai sklinda ta kryptimi, kur didžiausias temperatūrų skirtumas, žiemą - nuo karšto radiatoriaus per sieną link lauko oro, todėl tarp radiatoriaus ir sienos įrengtas ekranas yra labai gera priemonė, jei norima daugiau radiatoriaus išspinduliuotos šilumos panaudoti buto, o ne lauko oro šildymui. Keičiant radiatorius naujais, svarbu ne tik jo projektinės galios išsaugojimas, bet ir teisingas įrengimas. Žinotina, kad minimalūs atstumai (ypač svarbu naujiems plieniniams radiatoriams) nuo radiatoriaus viršaus iki palangės ir nuo apačios iki grindų turėtų būti ne mažiau 5, o geriausia - 10 cm. Nuo sienos iki radiatoriaus nugarėlės turėtų būti ne mažesnis nei 2 cm atstumas, kad nesusidarytų šilto oro kamštis, trukdantis cirkuliuojančiam patalpos orui "apiplauti? karštus radiatoriaus paviršius.

 

- vėdinkime teisingai. Pagrindinės patalpų vėdinimo taisyklės paprastos: vėdinti reikia trumpai (priklausomai nuo lauko oro temperatūros kelias - keliolika minučių); vėdinant langas turi būti atveriamas kuo plačiau, vėdinimą galima pagreitinti, sudarant skersvėjį (turint omenyje patalpoje esančių asmenų saugumą). Šaltas, už šiltą orą sunkesnis lauko oras kaip banga įtekės į patalpą ir leisis link grindų - kai jis užpildys visą patalpą, užterštas šiltas oras bus išstumtas lauk – vėdinimas baigtas.

 

- išnaudokime visas aplinkybes. Yra šilumos taupymo priemonių, kurios nereikalauja jokių materialinių sąnaudų: pvz.: viena jų – baldų ir aksesuarų išnaudojimas: dideles spintas, sekcijas statant prie lauko sienų (turėtų likti bent 1–2 cm plyšys), ar ant sienų kabinant didelius paveikslus, dekoratyvinius kilimus bei gobelenus padidinama tos vietos šiluminė varža ir per sieną prarandamas mažesnis šilumos kiekis. Svarbu ne tik užuolaidomis, bet ir baldais (sofomis, lovomis, stalais) neužstatyti šildymo prietaisų – tik gera patalpos oro cirkuliacija užtikrina ekonomišką šildymą. Storas kilimas ant grindų (ypač - pirmojo aukšto patalpose) – geras sprendimas gyventi šilčiau ir neleisti buto šilumai nutekėti į šaltą rūsį. Saulėtą dieną į pietus (ir net į rytus ar vakarus) orientuotų langų atidengimas leis saulei įšildyti ne tik kambario orą, bet ir apšviestus sienų, grindų ar baldų fragmentus. Saulei nešviečiant reikėtų elgtis atvirkščiai – storos, trumpos, iki palangės, užuolaidos yra visai nebloga apsauga nuo per stiklą ir lango rėmo nesandarumus patenkančio šalto oro.

 

xxx

 

Daugiau informacijos apie šilumos suvartojimą bei mokėjimus už suvartotą šilumą galite rasti www.pe.lt - Šilumos suvartojimas daugiabučiuose namuose. AB „Panevėžio energija“ vartotojai, prisijungę prie Klientų savitarnos portalo bendrovės interneto svetainėje gali peržiūrėti jiems pateiktas sąskaitas už sunaudotą šilumą ir karštą vandenį, jas atsispausdinti, apmokėti elektroniniu būdu bei deklaruoti karšto vandens skaitiklių rodmenis.