„Visi suaugusieji esame atsakingi už tai, kad vaikai nepatirtų jokio smurto – nei fizinio, nei psichologinio, nei seksualinio, nekentėtų nuo nepriežiūros ir atstūmimo. Deja, bet apie smurtą, agresiją prieš vaiką šiandien kalbėti būtina, o netolerancija šiam reiškiniui dar turi augti“, – sako Utenos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Irena Gaigalienė, kviesdama visuomenę smurto prieš vaikus prevencijos dieną minėti ne tik lapkričio 19-ąją, bet ir kasdien.

Pasaulinė smurto prieš vaikus prevencijos diena – dar vadinama Geltonojo kaspino diena – minima lapkričio 19-ąją ir yra skirta atkreipti visuomenės dėmesį į smurto prieš vaikus problemą, vaikų poreikį jaustis saugiai, augti oriais ir būti gerbiamais piliečiais.

„Netylėti, veikti, apsaugoti ir padėti vaikams turėti saugią ir laimingą vaikystę raginame nuolatos. Deja, bet skaičiai kalba apie tai, kad smurto problema vis dar didžiulė, o už kiekvieno skaičiaus slepiasi mažas, jaunas palaužtas žmogus“, – sako I. Gaigalienė.

Iki lapkričio vidurio Utenos apskrityje jau užregistruoti 1035 pranešimai apie galimus vaiko teisių pažeidimus, 388 iš jų – apie galimus smurto prieš vaikus atvejus.

Fizinės bausmės, galimai, taikytos 3 vaikams, fizinį smurtą (išskyrus fizines bausmes) patyrė – 67, psichologinį – 23, seksualinį – 9 apskrities vaikai. 170 nepilnamečių galimai susidūrė su nepriežiūra ir apleistumu.

Ir vienas nuskriaustas vaikas yra per daug. Todėl netolerancija smurtui ir agresijai turi augti kartu su visuomenės supratimu, kokios yra smurto formos, gebėjimu jas atpažinti ir noru padėti vaikui augti saugioje, bręsti ir ugdytis tinkamoje aplinkoje.

„Smurto problema – kiekvieno mūsų rūpestis, pilietinė mūsų atsakomybė – padėti vaikui, jį išklausyti ir išgirsti. Nepraeikite pro šalį pro kenčiantį vaiką, nelikite abejingi, jeigu turite bent menkiausią įtarimą, kad vaikas patiria bet kokį smurtą. Jūsų neabejingumas gali padėti vaikams išsaugoti laimingą vaikystę“, – sako I. Gaigalienė.

Vaiko teisų gynėja pažymi, kad kenčiantį ar smurtą patiriantį vaiką išduoda elgesys. Iki tol linksmas buvęs vaikas vaikšto sudirgęs, ima muštis, vengia mokyklos. Dažniausiai vaikai pasikeitusiu elgesiu signalizuoja apie problemą šeimoje, ugdymo įstaigoje. Suaugusiems būtina tai pastebėti, pasikalbėti su vaiku ir nebijoti kreiptis pagalbos.

Pažinkite smurto formas
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nurodomos keturios smurto formos: fizinis, psichologinis, seksualinis smurtas bei vaiko nepriežiūra. Fizinis smurtas apibūdinamas kaip tyčinis veiksmas ar veiksmai prieš vaikus, taip pat fizinės bausmės. Psichologinis smurtas – tyčinis sistemingas vaiko teisės į identiškumą pažeidinėjimas, vaiko žeminimas, patyčios, gąsdinimas, vaiko normaliai raidai būtinos veiklos trikdymas, asocialaus elgesio skatinimas. Seksualinis smurtas – tyčiniai nusikaltimai, tokie kaip išžaginimas, seksualinis prievartavimas, privertimas lytiškai santykiauti, lytinės aistros tenkinimas, seksualinis priekabiavimas. Nepriežiūra, tai – smurto forma, kuri reiškia nuolatinį vaikui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimą ar aplaidų tenkinimą.

Kur kreiptis, jeigu įtariate, kad smurtaujama prieš vaiką
Sužinojus apie smurtą prieš vaiką, reikia pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112. Psichologinę (emocinę) pagalbą galima gauti paskambinus į „Vaikų liniją“ telefonu 116111. Į visus su vaiko teisėmis susijusius klausimus visada atsakyti pasiruošę ir „Pagalbos vaikams linijos“ konsultantai, į juos kreipkis – [email protected]. Teritorinių vaiko teisių apsaugos skyrių specialistai reaguoja ir vertina kiekvieną pranešimą, apie galimą vaiko teisių pažeidimą, įskaitant ir bet kurios formos smurtą.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos
prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus
Vyriausioji specialistė
(Panevėžio ir Utenos apskričių klausimais)
Rūta Karčiauskienė
Mob. tel.: +370 614 71038; +370 694 11608
El. p.: [email protected]  
www.vaikoteises.lt
Labdarių g. 8, 01122 Vilnius