Lapkričio 26 d. Zarasų viešojoje bibliotekoje atidaryta Zarasų fotografų – Gintauto Antanavičiaus, Rimanto Bikulčiaus, Vasilijaus Kukonenko, Algimanto Navicko ir Stanislovo Sinkevičiaus – darbų paroda „Penki žvilgsniai – šeši žingsniai“.
Pasak parodos iniciatoriaus, gamtininko Stanislovo Sinkevičiaus, penki žvilgsniai simbolizuoja parodoje dalyvaujančius penkis fotografus, o šeši žingsniai – bibliotekos galerijoje eksponuojamus šešis jų darbus.
„Stengėmės darbus sudėlioti į nuoseklų, vientisą pasakojimą – nuo saulės patekėjimo, pro rūką prasiskverbiančią gamtą, jos augmeniją ir gyvūniją, link miesto panoramos ir artėjančios žiemos pasakos“, – kalbėjo S. Sinkevičius.
Spalvų ir šviesos žaismas, originalūs rakursai ir detalės, svajingi vaizdai, nepaprastas gamtos ir miesto grožis užfiksuotas nuotraukose kiekvienam parodos dalyviui suteikė pozityvių emocijų ir pasigėrėjimą, kad gyvename šiame krašte. Parodos atidaryme dalyvavę fotomenininkų artimieji, draugai, fotografijos mėgėjai negailėjo nuoširdžių sveikinimų ir pagyrų parodos autoriams. Vedėja Rasa Juršienė pasinaudojo proga užduoti kiekvienam autoriui po klausimą.
Vasilijui KUKONENKO fotoaparatą 15-ojo gimtadienio proga padovanojo tėvai. „Nuo to laiko ir bandau fotoaparatų užraktais „karpyti laiką“. Džiugu, kai sustabdytos nebylios gyvenimo akimirkos sukelia tiek spalvingų ir audringų prisiminimų. Norėdamas atitrūkti nuo kasdienybės fotografuoju peizažus. Mūsų krašte, tiek daug gražių vietų, belieka tik sugebėti jas meniškai pateikti...“
- Ką fotografuoti yra sunkiausia?
„Sunkiausia yra atsirasti reikiamu laiku ir reikiamoje vietoje. O fotografuoti – tai nuspausti mygtuką – juokavo autorius. Kas užkabina akį, visada stengiuosi užsirašyti, kur įdomesnis upės vingis, medis ar leidžiasi saulė, nes iš karto nuėjęs, tu nieko nepadarysi. Reikia laiko“.
Rimantas BIKULČIUS fotografuoti pradėjo būdamas 10-11 metų. „Baigęs mokyklą rimtai svarsčiau stoti į fotografiją. Nestojau. Sąžinės graužatį dėl to tebejaučiu iki šiol, nors fotografija, kaip hobis, mano gyvenime užima labai svarbią vietą. Viena iš mano fotografavimo krypčių yra gamtos fotografija, kuri turi dvigubą naudą: buvimas gamtoje gerai „perkrauna“ smegenis, o vaizdais galiu parodyti mūsų krašto grožį.“
- Ar turite savo gyvenimo kadrą, nuotrauką, kurią pats išskirtumėte geriausią?
„Aš jį dar padarysiu! – juokavo autorius. Ko gero daugiausiai apdovanojimų yra pelnęs garsusis žirgas, Japonijoje laimėjęs aukso medalį.“
Algimantą NAVICKĄ per visą gyvenimą lydėjo gausybė nuotraukų, kadangi tėtis buvo Zarasų fotografas. „Matyt, genetinis faktorius nebuvo paskutinis. Fotografiją pamilau ir aš, nes tik ji leidžia kartais sugrįžti į praeitį, kurią negailestingai bėgantis laikas bando ištrinti. Žvilgsnis iš viršaus leidžia pamatyti ir kitiems parodyti tai, ko paprastai nematom stovėdami ant žemės. Tai – verta!”
- Kaip konkuruojate dėl kadro, juk Zarasai nėra didelis miestas. Vieną rytą važiavau per nuostabų rūką, matau Tu stovi vienoje vietoje, Rimantas – kitoje, Gintautas – trečioje.
„Konkurencija skatina judėti į priekį ir tai sveikas dalykas. Turėjau svajonę įsigyti droną, fotografuoti ir išsiskirti nauju kampu. O dabar jau kas trečias žmogus jį turi ir nustebinti kažką yra labai sunku. Tikiuosi, kad ir mūsų nuotraukos po daugelio metų bus kažkam įdomios taip, kaip išliekamąją vertę turi dabar „Zarasai senose fotografijose“.
Gintautas ANTANAVIČIUS gimė ir užaugo Zarasuose. „Man fotografija – viena iš laisvalaikio praleidimo formų. Tai būdas išreikšti save, savo santykį su supančiu pasauliu. Labiausiai mėgstu fotografuoti gamtą. Gamtoje randu ramybę ir harmoniją. Gyvenu nuostabaus grožio krašte, todėl savo meilę gimtinei stengiuosi išreikšti per fotografijas. O kaip tai pavyksta, tegu sprendžia žiūrovai.“
- Fotoaparatas ar išmanusis telefonas, kas geriau?
„Šiandien išmanieji telefonai tokie pažangūs, kad net ir pats telefonu daug ką įamžinu. Svarbiausia, kad nuotrauka turėtų idėją, tokiu būdu nesvarbu kuo fotografuoti.“
Stanislovą SINKEVIČIŲ fotografija, jau tapusi gyvenimo būdo dalimi, lydi visą gyvenimą. „Kaip profesionalus gamtininkas, didesnį dėmesį kreipiu į stebuklingą gamtos pasaulį, nepaliaujamai stebinantį savo tobulais evoliucijos kūriniais, jų įvairovę, užburiančią spalvų, formų harmoniją, sudėtingų dermių kaitų fantaziją. Manau, kad tos magijos trauka, mūsų krašto gyvajai gamtai išliks manyje ir ateityje.“
- Ar gamtos fotografija yra pagrindinė Jūsų fotografavimo kryptis?
„Žiūrint procentaliai, daugiausia sudaro dokumentiniai kadrai“.
Paroda veiks iki sausio 15 d. Maloniai kviečiame apsilankyti.
Parengė Inesa DUMBRAVIENĖ,
Zarasų viešosios bibliotekos atstovė ryšiams su visuomene
Nuotraukos autorės