Zarasų gyventojai domėjosi radioaktyviųjų atliekų tvarkymu

• Spausdinti

Tęsdami šių metų susitikimus su gyventojais, spalio 17 d. Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) ir Radiacinės saugos centro (RSC) atstovai lankėsi Zarasuose. Susitikime gyventojams buvo pristatytas branduolinės energetikos objektų poveikis gyventojų saugai ir aplinkai.

VATESI viršininko pavaduotojas radiacinei saugai Darius Lukauskas susitikimo dalyvius supažindino su radioaktyviųjų atliekų tvarkymo principais ir tam skirtais branduolinės energetikos objektais, Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo eiga, VATESI atliekamu branduolinės energetikos objektų saugos vertinimo procesu, ir kaip yra vertinama galima Ignalinos AE darbuotojų ir gyventojų apšvita.

RSC Gyventojų apšvitos stebėsenos skyriaus vedėja Rima Ladygienė papasakojo iš kur pasaulyje ir mūsų šalyje atsirado radiologinis užterštumas, pristatė profesinės apšvitos stebėsenos ir gyventojų apšvitos iš įvairių jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių duomenis, papasakojo apie aplinkos radiologinį monitoringą.

Išklausę pranešimų, susitikimo dalyviai pateikė papildomų klausimų apie medicininę apšvitą, taip pat detaliau domėjosi radioaktyviųjų atliekų tvarkymo aspektais – kuo skiriasi saugyklos nuo atliekynų, ar į atliekyną radioaktyviosios atliekos bus dedamos tose pačiose pakuotėse, kuriose yra saugomos saugyklose.

Atsakydamas į klausimus, D. Lukauskas pabrėžė pagrindinį skirtumą – saugyklose radioaktyviosios atliekos yra saugomos laikinai, kol bus įrengti radioaktyviųjų atliekų atliekynai ir radioaktyviosios atliekos iš saugyklų bus perkeltos į juos. Pavyzdžiui, Ignalinos AE panaudotas branduolinis kuras saugyklose bus saugomas 50 metų, cementuotos atliekos – 60 metų. Laikinojo saugojimo terminas priklauso nuo konkretaus objekto projekto. Tik kruopščiai atlikusi kiekvieno tokio projekto saugos vertinimą VATESI išduoda licencijas ir leidimus eksploatuoti saugyklas ir kitus radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginius.

Iki pasibaigs saugojimo laikas, radioaktyviosios atliekos bus perkeltos į įrengtus aliekynus. Iš viso Lietuvoje planuojami keturi atliekynai – du paviršiniai atliekynai, skirti trumpaamžėms mažai ir vidutiniškai radioaktyvioms atliekoms, vienas labai mažai radioaktyvioms atliekoms ir vienas giluminis atliekynas, į kurį bus sudedamos pačios pavojingiausios ilgaamžės atliekos ir panaudotas branduolinis kuras.

Daugiau informacijos apie tai, iš kur atsiranda radioaktyviosios atliekos, kaip jos atrodo, kaip ir kur saugomos, bei kiek laiko jos išliks pavojingos, rasite pateiktame infografike. 

http://www.vatesi.lt/index.php?id=551&tx_news_pi1%5Bnews%5D=839&tx_news_pi1%5Bcontroller%

5D=News&tx_news_pi1%5Baction%5D=detail&cHash=731af6d89206cfc1a40f64e21b67942a

Nuotraukose – susitikimo akimirkos

Petro Ivanovo nuotraukos