Vakarą jautria daina pagal Vytauto Mačernio žodžius  pradėjo abiturientės Gilmė Dainytė ir Diana Boriak (merginų mokytojas Gražvydas Gasparavičius). 4a klasės mokinės Rėja Šatrovaitė, Gabija Šedytė ir Ugnė Tokariovaitė supažindino su Vytauto Mačernio gyvenimu, kūryba. Tragiško likimo poetas (žuvo būdamas vos 23 metų) visą savo trumpą gyvenimą paskyrė žmogaus gyvenimo prasmės ieškojimui, gilinosi į sudėtingus būties klausimus. Jis rašė: „Mano gyvenimas yra degantis gyvenimas, kiek aš nedegu, tiek negyvenu, ir nedegančias dienas aš visai be gailesčio metu iš savo kalendoriaus lakštų ir jų visai nevertinu.“ Vytautas Mačernis – vienas labiausiai klausiančių poetų, raginęs mokėti gyventi nors ir dūžtančiose formose.

 

Subtiliai, jausmingai, jautriai, įtaigiai apie Vytauto Mačernio gyvenimą, kupiną ieškojimų, egzistencinio nerimo, draugų bendrystės, meilės Bronei Vildžiūnaitei, papasakojo Visagino kultūros centro teatro grupė „Rimti“ spektaklyje „Vakaro jausmų sauja“ (režisierė Gražina Karlaitė). Aktoriai atskleidė, jog Vytautui Mačerniui rūpėjo dūžtančios formos ir aukštosios akimirkos, kas aktualu ir šiandien, kai pasaulis pradeda slysti iš po kojų. Poetas teigė: „Todėl mokėkime gyventi nors ir dūžtančiose formose. Mes patys esame šviesa, mes patys esame saulė, todėl neaimanuokime, jei aplinkui tamsu, mes nemokame sau kelio nušviesti.“ Spektaklyje panaudoti fragmentai iš Aldonos Ruseckaitės knygos „Dūžtančios formos: romanas apie Vytautą Mačernį“, poeto eilėraščiai, dienoraščiai, laiškai. Sujaudino ir šiam spektakliui zarasiečio Viktoro Lapėno bei kompozitoriaus Vitalijaus Neugasimov sukurta daina.

 

Literatūrinis vakaras „Vakaro jausmų sauja“ suaugusiesiems leido dar kartą prisiminti įdomią asmenybę, intelektualą Vytautą Mačernį, o mokiniai išgirdo ir naujų, per pamokas neaptartų faktų, tikiuosi, labiau pažino ir pamilo šį žmogų, anksti išėjusį, bet palikusį gilų filosofinį žodį.

 

Renginio organizatorė Renata Žemaitienė

 

Nuotraukos Luko Gudžiuko