Sveikatos apsaugos ministerijos atsakymas į Lietuvos savivaldybių asociacijos teiktą nutarimą

• Spausdinti

Lietuvos savivaldybių asociacijos valdyba, kurios prezidentas yra Mindaugas Sinkevičius, 2021 m. gruodžio 14 d. pateikė nutarimą „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkos“ , kuriame akcentavo, kad šalies sveikatos sistemai būtini tam tikri pokyčiai, kurie pagerintų paslaugų kokybę, prieinamumą bei gebėjimą prisitaikyti prie naujausių visuomenei kylančių iššūkių. Buvo pabrėžta, kad teisės gauti prieinamas ir kokybiškas sveikatos paslaugas turi būti užtikrintos visiems Lietuvos gyventojams nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos. Atkreiptas dėmesys, kad regionų ekonominės ir socialinės atskirties mažinimas yra vienas pagrindinių nacionalinių tikslų, kurį įgyvendinti galima tik sukuriant patrauklių viešųjų paslaugų tinklą ir taip pritraukiant į regionus jaunus specialistus bei jų šeimas. Konstatuota, kad sveikatos sistemos reforma turi būti planuojama vykstant lygiaverčiam dialogui tarp centrinės ir vietos valdžių, o savivaldybės neturi būti verčiamos rinktis tarp finansinių paskatų ir galimybės suteikti gyventojams kuo daugiau sveikatos priežiūros paslaugų vietoje. Buvo pateikti pasiūlymai Sveikatos apsaugos ministerijai:

1. Stiprinti pirminės sveikatos priežiūros grandį taip, kad kuo mažiau žmonių turėtų kreiptis į aukštesnės pakopos sveikatos priežiūros įstaigas.

2. Suteikti galimybę savivaldybėms, išsamiai įvertinus vietos situaciją (teikiamų paslaugų kiekį, turimą specialistų ir personalo skaičių, medicininę įrangą), palikti antrinio sveikatos priežiūros lygio įstaigas (ligonines) konkrečioje teritorijoje, stiprinant tas paslaugas, kurios jose sėkmingai teikiamos. Savivaldybėms taip pat būtina sudaryti sąlygas pritraukti investicijas, reikalingas gerinti ligoninių veiklą ir teikti kokybiškas paslaugas. Be to, rajonų ligoninėms neturi būti taikomi tokie patys reikalavimai dėl intensyvios terapijos, intensyvios slaugos, anestezijos bei medicininės įrangos standartų, kokie yra taikomi penkioms didžiosioms regionų ligoninėms.

3. Toms savivaldybėms, kurios pasirinktų dalyvauti pertvarkoje, sudaryti galimybę įgyvendinti pokyčius kaip pilotinius projektus, nuolatos vertinant pažangą, paslaugų prieinamumą bei sveikatos įstaigų pasiekiamumą.

4. Parengti aiškų jaunų medicinos specialistų bei personalo pritraukimo į regionus planą siekiant išvengti jų koncentracijos tik didžiuosiuose miestuose ir regionų gyventojams nepaliekant galimybės gauti kokybiškas paslaugas vietoje.
 

Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai išnagrinėjo Lietuvos savivaldybių asociacijos( toliau – LSA) pateiktus siūlymus bei įžvalgas, susijusias su asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau – ASPĮ) tinklo pertvarka. Jie pabrėžia, kad LSA nutarime iškelia tuos pačius prioritetus, kuriuos nuolat pabrėžia ir Sveikatos apsaugos ministerija – reikalingi sveikatos sistemos pokyčiai, kurie pagerintų paslaugų kokybę, prieinamumą ir gebėjimą prisitaikyti prie naujausių visuomenei kylančių iššūkių. Kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos turi būti prieinamos visiems Lietuvos gyventojams, taigi, ASPĮ tinklo pertvarka grindžiama bendradarbiavimu su visais socialiniais partneriais, įsiklausant į jų pastabas, įvertinant kylančias problemas.

Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai pritaria LSA siūlymui stiprinti pirminės asmens sveikatos priežiūros (toliau – PASP) paslaugų teikimą. Siekdami gerinti PASP paslaugų prieinamumą bei mažinti šeimos gydytojams administracinę naštą, atsisakyta jiems nebūdingų funkcijų vykdymo, persvarstomos šeimos gydytojo ir jo komandos darbų apimtis. Siekiama, kad PASP paslaugas pagal kompetenciją teiktų pilnai suformuota šeimos gydytojo komanda, t. y. šeimos gydytojas kartu su slaugytoju, akušeriu, kineziterapeutu, slaugytojo padėjėju, gyvensenos medicinos specialistu, socialiniu darbuotoju. Dirbdamas pilnoje komandoje, šeimos gydytojas galės daugiau laiko ir dėmesio skirti tik jo kompetencijos reikalaujančių PASP paslaugų teikimui (diagnostikai, gydymui).

Sveikatos apsaugos specialistai supranta savivaldybių norą turėti savo teritorijoje stacionarinių paslaugų teikėją. Deja, tai susiję su dideliu žmogiškųjų ir kitų išteklių poreikiu: būtina išlaikyti visą parą ir ištisus metus stacionarinės ASPĮ infrastruktūrą, specialistų komandą ir visa kita, kas tiesiogiai susiję su paslaugos kokybe. Kur bebūtų teikiama chirurgijos, reanimacijos, akušerijos ar kita paslauga, ji turi būti vienodai kokybiška ir saugi pacientui. Jeigu būtų žeminama reikalavimų kartelė rajonų ligoninėms, tai reikštų didesnę riziką pacientų saugumui. Sveikatos apsaugos ministerija dar kartą kviečia LSA ieškoti bendrų sprendimų, kaip, atsisakant neefektyvių paslaugų, organizacinėmis priemonėmis (pvz., pavėžėjimo paslaugos, mobilių komandų paslaugos, atvejo vadybos plėtra) pagerinti paslaugų prieinamumą, saugumą ir kokybę.

Įgyvendinant ASPĮ tinklo pertvarką, paslaugų teikimo pokyčiai bus nuolat stebimi, vertinami bei taikomi laiku atliekami korekciniai veiksmai. Kai kurie nauji paslaugų teikimo modeliai bus vykdomi kaip pilotiniai projektai (pvz., dienos chirurgijos paslaugų pertvarka, keliomis lėtinėmis ligomis sergančio paciento atvejo vadybos paslauga), ir šiame procese Sveikatos apsaugos ministerijai labai svarbus bendradarbiavimas su savivaldybėmis.

Sveikatos apsaugos ministerija pritaria LSA pozicijai, kad būtina „parengti aiškų jaunų medicinos specialistų bei personalo pritraukimo į regionus planą ir išvengti jų koncentracijos didžiuosiuose miestuose, regionų gyventojams nepaliekant galimybės gauti kokybiškas paslaugas vietoje“. Šiuo tikslu universitetuose diegiama pakopinių kompetencijų rezidentūros modelio sistema. Vienas iš modelio tikslų – rezidentūros metu palaipsniui suteikti visokeriopą atsakomybę už savo atliekamus veiksmus ir įgalinti gydytojus rezidentus. Taip rengiami jaunieji gydytojai įgytų vis daugiau savarankiškumo, būtų sudarytos prielaidos jiems kurti didesnę pridėtinę vertę ir ASPĮ.

Sveikatos apsaugos ministerija atkreipia dėmesį, kad šiuo metu veikia priemonė – Europos Sąjungos finansuojamas „Specialistų pritraukimo sveikatos netolygumams mažinti“ projektas. Projekto lėšomis finansuojama 80 proc. gydytojo rezidento studijų kaina, o 20 proc. finansuoja ASPĮ. Šia priemone gali pasinaudoti ir naudojasi valstybės nefinansuojamų rezidentūros programų gydytojai rezidentai, kurie, sudarydami sutartį su konkrečia ASPĮ, įsipareigoja sutartą laiką po studijų baigimo atidirbti joje. 2021–2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programoje taip pat numatomos veiklos, susijusios su sveikatos priežiūros specialistų pasiūlos užtikrinimu. Lėšos bus panaudojamos, siekiant pritraukti į regionus slaugytojus, gydytojus, kitus sveikatos priežiūros specialistus, numatomas ir perkvalifikavimo mechanizmo kūrimas, atsižvelgiant į numatomus pokyčius ASPĮ tinkle.

Derinamas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 144 pakeitimo projektas, pagal kurį būtų numatyta palaipsniui iki 40 proc. rezidentūros trukmės atlikti ne universitetų ligoninių rezidentūros bazėse.

Be to, jau nuo 2008 m. yra galimybė ASPĮ finansuoti studijų kainą, suteikti paskolą būstui, transporto priemonei ir sutarti dėl konkretaus laikotarpio, per kurį rezidentas po studijų baigimo atidirbs ASPĮ. Sveikatos apsaugos ministerija, skelbdama informaciją apie šių metų rezidentūros vietas, gali kartu paskleisti informaciją apie konkrečių ASPĮ pasirengimą finansuoti rezidentūros studijų kainą, taigi, yra laukiama iš jų konkrečių pasiūlymų gydytojams rezidentams.

Sveikatos apsaugos ministerija tikisi, kad, bendradarbiaujant ir įgyvendinant išvardytas priemones, bus galima pasiekti ASPĮ tinklo pertvarkos tikslus.

Parengta pagal Lietuvos savivaldybių asociacijos informaciją