Zarasų rajono savivaldybės administracijos ir rajono Savivaldybės mero iniciatyva surengtas pasitarimas nedarbo lygiui aptarti ir apsvarstyti galimas priemones jam mažinti. Į šį pasitarimą buvo pakviesti rajono verslininkai, Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos teritorinės darbo biržos Zarasų skyriaus, Zarasų rajono savivaldybės administracijos Investicijų ir plėtros skyriaus, VšĮ Zarasų turizmo ir verslo informacijos centro darbuotojai, savivaldybės vyriausiasis architektas, kai kurie seniūnai ir rajono savivaldybės tarybos nariai.
Meras Nikolajus Gusevas sakė, jog esame nemažai pasiekę vystydami turizmą Zarasų krašte. Tuo netgi garsėjame. Deja, mūsų rajone nedarbo lygis yra didžiausias šalyje. Bet dviejų Lietuvų negali būti, mes – jos dalis, todėl bendromis verslininkų, savivaldybės, Darbo biržos ir kitų institucijų pastangomis turime geranoriškai diskutuoti, tartis ir surasti priemonių ir būdų nedarbui mažinti.
Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktorius Benjaminas Sakalauskas informavo, jog dalis šio pasitarimo dalyvių atvyko nuo Zarasų miškų urėdijos, kur uždegė gedulo žvakutes. Prieš dvejus metus panaikinus Zarasų urėdiją, darbo neteko apie 30 miškininkų. Tai akivaizdus pavyzdys, jog Lietuvos valdžios žodžiai skiriasi nuo darbų. Nors kalbama apie regioninę plėtrą, bet provincijoje sistemingai naikinamos darbo vietos. Uždarius Zarasų miškų urėdiją, pagal nedarbo lygį likome paskutinėje vietoje. Mus pralenkė net ilgą laiką „uodegoje“ buvęs Ignalinos rajonas. Pasak B. Sakalausko, turizmo plėtra didelės įtakos darbo vietų kūrimui neturi. Išskyrus sezoninį darbą Zaraso ežero Didžiojoje saloje, kiti turizmo objektai iš esmės – tik šeimos verslas.
„Nedarbo priežastys Zarasų krašte yra senos ir labai gilios. Ankstesnės valdžios čia visiškai nesirūpino pramone. Tiesa, turėjome pajėgią įmonę „Polimerai“. Bet ir ją išdraskė tie patys žmonės, kurie ir dabar gyvena Zarasuose. Netekome tikrai daug darbo vietų“, – apgailestavo B. Sakalauskas.
Toliau savivaldybės administracijos direktorius kalbėjo apie tai, kad rengiamos verslams vystyti palankios teritorijos, kad verslininkams pavyko parduoti buvusios Dusetų specialiosios mokyklos didžiulius pastatus, kuriuose jie žada įsteigti 30– 40 darbo vietų, rajone remiamos smulkaus ir vidutinio verslo įmonės, vietos veiklos grupės.
Utenos teritorinės darbo biržos Zarasų skyriaus vedėja Virginija Abramavičienė pranešė, kad šių metų rugsėjo 1 d. Zarasų rajone nedarbo lygis buvo 14,1 procento. Tai blogiausias rodiklis visoje Lietuvoje. Užregistruota net 1257 bedarbiai. Bedarbių ir aplinkiniuose rajonuose yra panašus skaičius, bet Zarasuose ženkliai sumažėję darbingų žmonių. Tai ir lemia aukštą nedarbo lygį. Kelia nerimą ir didelis ilgalaikių bedarbių (nedirba ilgiau kaip metus) skaičius. Jie sudaro net 43 proc. visų bedarbių. Keista, bet Zarasų rajone daugiau yra bedarbių vyrų negu moterų (atitinkamai 55 ir 45 proc.). Rugsėjo 1 d. buvo užregistruota 191 jauno amžiaus bedarbis.
Šiemet Zarasų rajono teritorijoje buvo užregistruotos 326 laisvos darbo vietos. Rugsėjo viduryje buvo 40 laisvų darbo vietų, 12 iš jų – Visagino miesto savivaldybėje.
Zarasų savivaldybės vyriausiasis architektas Evaldas Ulianskas sakė, kad rajone kol kas sparčiau vystosi tik paslaugų teikimo verslas. Norint vystyti pramonę, tam pirmiausia reikia parinkti ir parengti teritorijas. Zarasų mieste galvojama apie 50 ha tokią teritoriją buvusių statybinių organizacijų bazėje. 2021 m. naujajame bendrajame plane tikimasi išskirti pramonei tinkamas teritorijas. Jos gali atsirasti prie dabartinio Zarasų kempingo, taip pat prie Magučių stadiono. Galvojama, kad ir Turmantas turi tokį potencialą. Ten pakankami elektros energijos galingumai, geležinkelio atšaka.
„Dabar norint prisivilioti investuotojus jiems reikia ne tik parinkti teritorijas, bet ir jas tinkamai parengti: nutiesti privažiavimo kelius, elektros energijos tiekimo linijas ir kitas komunikacijas. Siūlant investuotojams verslui vystyti teritoriją svarbu yra ir žmogiškieji ištekliai, kiek vietinių žmonių ir kokios kvalifikacijos galėtų dirbti steigiamose įmonėse. Kadangi skelbiamės turizmo ir poilsio kraštu, mums netinkama sunkioji pramonė. Galima būtų apsispręsti, pavyzdžiui, dėl vaistažolių auginimo ir perdirbimo“, – kalbėjo E. Ulianskas.
Dusetų seniūnas Saulius Kėblys apgailestavo, kad Užtiltėje uždarius įmonę darbo neteko 25 moterys. Bet seniūnas paminėjo ir keletą įmonių, kurios Dusetų seniūnijoje pastaruoju metu įkūrė naujų darbo vietų. Daug tikimasi ir iš verslininko, kuris nupirko buvusios Dusetų specialiosios mokyklos pastatus. Žadama įdarbinti 30–40 darbuotojų.
Dusetų seniūnas S. Kėblys palietė ir skaudžią socialinę problemą. Ir Dusetose yra nemažai bedarbių, kurie nė nesiruošia dirbti arba jau yra praradę darbo įgūdžius. Jiems patogiau ir netgi naudingiau yra gyventi iš pašalpų. Per mėnesį gauna 120 eurų, jiems skiriami maisto daviniai, mokamos kompensacijos už malkas, šildymą. Be to, dažnas nelegaliai dirbdamas smulkius darbus taip pat prisiduria prie pašalpos ir atvirai sako, kad už minimalią algą dirbti neapsimoka.
Dar blogiau, kad veltėdžiaudami ir nemokėdami jokių komunalinių mokesčių, asmenys praranda savo namus ar kitą turėtą būstą. Tada kreipiasi į savivaldybę dėl socialinio būsto skyrimo. Ir tokiems vis vien mokamos pašalpos.
Kaip naujų darbo vietų kūrimą skatina Zarasų rajono savivaldybės administracija, kalbėjo Investicijų ir plėtros skyriaus vedėja Renata Sipavičienė, nedarbo problemas nagrinėjo Zarasų rajono tarybos narys Rimantas Jurevičius. Apie bendradarbiavimą su verslininkais mintimis pasidalijo VšĮ Zarasų turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Nijolė Šukštulienė.
Šiame pasitarime dalyvavę verslininkai išsakė nemažai vertingų patarimų, kokių reikėtų imtis priemonių nedarbo lygiui Zarasuose mažinti. Pasak jų, didžiausia problema – darbų sezoniškumas. Vasarą turistų aptarnavimo sferoje įdarbinama nemažai žmonių. Deja, žiemą jie nturi darbo. Todėl Zarasams pirmiausia reikėtų spręsti žmonių užimtumo žiemą problemą.
Verslininkai sutiko glaudžiai bendradarbiauti su Zarasų rajono savivaldybės administracija, dalytis savo darbo patirtimi, patarimais, idėjomis. Jie pageidavo, jog pasitarimai darbo problemoms aptarti būtų rengiami dažniau – kartą per ketvirtį.
Valdas Šerėnas
Petro Ivanovo nuotraukose – susitikimo su verslininkai akimirkos.