Posėdžio dalyviai aptarė Prezidento teikiamas Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pataisas. Šios pataisos savivaldybėms suteiktų didesnį finansinį savarankiškumą bei sukurtų galimybę projektų, finansuojamų Europos Sąjungos fondų, kitų tarptautinės finansinės paramos arba valstybės biudžeto lėšomis, investicijomis. Šias galimybes siūloma taikyti tiems projektams, kurie skirti prisitaikyti prie klimato kaitos, ją švelninti, taip pat skaitmeninti viešąjį sektorių ar ekonomiką.

 

Lietuvos  savivaldybių merai, o taip Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekspertai jau daug kartų pabrėžė, kad dabar Lietuvos savivaldybėms taikomi bene griežčiausi visoje ES fiskaliniai ribojimai neturi pagrindo. Šiuo metu Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinis įstatymas savivaldybėms per metus leidžia pasiskolinti tik tokią sumą, kokią jos privalo grąžinti tais metais, todėl lėšų savarankiškai finansuoti viešąsias investicijas nebelieka.

Diskusijoje dalyvavo Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius. Jis kalbėjo: „Daugiau investicijų  – geresnės ir kokybiškesnės viešosios paslaugos gyventojams, o tai skatintų daug tolygesnį ekonominį augimą šalies regionuose. Be to, Prezidento siūlomos dvi investicijų kryptys visiškai sutampa tiek su ES, tiek su Lietuvos daugiamete politine darbotvarke“.

 

Posėdžio metu buvo akcentuota, kad konkretūs projektai, kuriuos savivaldybės galėtų įgyvendinti, yra susiję su energinio naudingumo didinimu viešuosiuose pastatuose, perėjimu nuo iškastinio kuro prie biokuro, gatvių apšvietimo modernizavimu, autobusų parkų bei dviračių takų tinklo atnaujinimu, elektromobilių įkrovimo prieigomis, atliekų tvarkymo sistemos optimizavimu, viešųjų paslaugų mobiliųjų aplikacijų sukūrimu, telemedicinos paslaugų plėtra, inovatyvių informacinių technologijų diegimu sveikatos priežiūros įstaigose, skaitmenizuotomis bibliotekomis, archyvų skaitmeninimu, komunalinių paslaugų ar socialinio būsto nuomininkų aptarnavimu ir kita. Ne vieną iš šių projektų savivaldybės jau yra parengusios arba rengia, tačiau šiuo metu negali įgyvendinti dėl fiskalinių ribojimų, tai yra – nuosavų lėšų trūksta, o pasiskolinti galimybės labai nedidelės.

 

Merai buvo vieningos nuomonės, kad jokios grėsmės destabilizuoti finansinę discipliną nėra, nes savivaldybių skolos limitai ir toliau būtų nustatomi kasmet, o investicinių projektų įgyvendinimo taisyklės užtikrintų adekvačią kontrolę.  Pridėtinė  vertė akivaizdi –  Seimui priėmus Prezidento siūlomas pataisas, savivaldybės pagaliau turėtų nuosavą indėlį, reikalingą finansuoti viešąsias investicijas.

 

2021–2027 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijos regionuose sieks apie 1,606 mlrd. eurų. Savivaldybių nuosavų lėšų poreikis investicijoms vien šiems projektams sudarys iki 400 mln. eurų.

 

Merai palaikė šalies vadovo Gitano Nausėdos siūlymą suteikti savivaldybėms daugiau galimybių investuoti savarankiškai.

 

Parengė Petras Ivanovas 

 

Nuotraukose: nuotoliniu būdu vyksta Lietuvos savivaldybių asociacijos posėdis.