Kurti ir dovanoti džiaugsmą ir grožį
Tarptautinę neįgaliųjų dieną nuostabiai šilta buvo Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos pirmojo aukšto galerijoje. Čia netrūko geros nuotaikos, bendravimo šilumos, malonių ir džiugių susitikimo akimirkų. Iš tokios jaukios aplinkos nesinorėjo žengti pro bibliotekos duris į bjaurų prasidedančios žiemos orą. Bibliotekoje tą popietę vėl buvo prisiminta likimo nuskriaustų žmonių diena, kalbėta dar sykį apie neįgaliųjų rūpesčius, problemas. Zarasų rajono savivaldybės mero Nikolajaus Gusevo iniciatyva šią dieną bibliotekoje pristatyta Agnės Vidrickaitės rankų darbo meninių knygų skirtukų paroda „Draugystė su knyga“ atidarymas.
Parodos atidarymo metu dėmesio centre buvo Avilių II kaimo gyventoja Agnė Vidrickaitė. Negailestingas likimas seniūnijos Avilių II kaimo gyventoją Agnę Vidrickaitę įkėlė į neįgaliųjų vežimėlį. Tačiau polėkis, džiaugsmas gyvenimu neįstengė merginos įkalinti vežimėlyje. Ir vežimėlyje Agnė gyvena turiningą ir prasmingą gyvenimą. Ji siekė vienos pergalės po kitos. Mergaitė sėkmingai mokėsi ir baigė Dusetų Kazimiero Būgos gimnaziją.
Agnė seniai suvokė – gyvenimas iš jos pareikalaus žymiai didesnės valios, jėgų, pastangų ir sugebėjimų. Mergina aktyvi bendruomenės narė. Ji daug metų yra Zarasų žmonių su negalia sąjungos narė, aktyviai visada dalyvauja Imbrado seniūnijos ir savo kaimo šventėse. Jose bendrauja su svečiais, draugais, šiuose renginiuose suranda naujų bičiulių. Iš šių švenčių mergina parveža naujus įspūdžius, idėjas ir sumanymus.
Iš pradžių Agnė namuose mokėsi nerti vąšeliu, paskui ėmė siuvinėti kryželiu. Čia svarbiausia mokytoja buvo Agnės močiutė. Iš jos Agnė mokėsi kruopštumo, atidumo.
Mergina sukurdavo gražius siuvinius, paveikslus. Noras parodyti pasaulį šviesų, gražų, spalvotą buvo toks didelis, kad mergina ištisas valandas prasėdėdavo vežimėlyje gamindama atvirukus. Po mažų dygsnelių siuvinėjimo ryškėdavo gėlės, gamtos vaizdai. Jie tapdavo kasdien vis ryškesni. Agnė džiaugėsi, artimi žmonės sužavėti jos darbeliais. Jie tokie dailūs, kad visus sužavi iš pirmo karto. Atrodė, kad atvirukai ne siuvinėti, bet piešti. Šimtus savo darbelių Agnė padovanojo draugams, bičiuliams.
Agnė kasdien tobulino savo kūrinėlius. Kaskart jie buvo gražesni, patrauklesni. Kūrybinio džiaugsmo teikė jie ir pačiai Agnei. Kiekviena diena įgavo vis didesnę prasmę. Vakare mergina galėjo įvertinti savo dienos darbo rezultatus.
Per tuos užsiėmimo metus išsiuvinėta tūkstančiai darbelių. Į kiekvieną jį įdėjo daug širdies šilumos ir meilės. Daug jos darbelių džiugina ne tik Lietuvoje, yra jų ir Suomijoje, Prancūzijoje ir kitose šalyse. Tai nėra Agnės verslas. Tai įgyvendinta Agnės svajonė kurti ir kitiems dovanoti džiaugsmą ir grožį. Greičiau bėgo dienos, savaitės, mėnesiai ir metai...
Zarasuose buvo sėkmingai įgyvendinamas projektas „Rytų Lietuvos regiono neįgaliųjų integracija į darbo rinką“. Šiuo projektu buvo sprendžiamos neįgaliųjų integracijos į darbo rinką problemos Ignalinos atominės elektrinės regione: Zarasų, Ignalinos rajonuose bei Visagino mieste. Organizatoriai norėjo atkreipti šio regiono darbdavių dėmesį į neįgaliųjų įdarbinimo problemas: darbo vietų pritaikymo, teigiamos socialinės ir darbinės atmosferos darbovietėje užtikrinimo, darbuotojų motyvavimo ir palaikymo. Mergina mokėsi vilnos vėlimo meno. Šio projekto veiklose dalyvavo socialiniai darbuotojai ir psichologai. Agnė net tik atskleidė daug vilnos vėlimo paslapčių. Naudingas buvo šis projektas dar ir tuo, kad socialinių darbuotojų ir psichologų paslaugos suteikė dar daugiau jėgų, pasitikėjimo savimi ir uždegė norą savo rankomis kurti grožį ir džiaugsmą ne tik sau, bet ir draugams, siekti dar geresnių ir tobulesnių darbų.
Šie užsiėmimai, susitikimai su panašaus likimo žmonėmis dar labiau padrąsino merginą, pagimdė naujas svajones ir suteikė joms sparnus.
Agnė dalyvavo daugelyje parodų, mugių. Pakrantės mugėje Zarasuose pati Agnė pardavinėjo savo darbelius. Už uždirbtus pinigus mažajai sesutei ji nupirko dovanų.
Prieš keletą metų Agnė pradėjo siuvinėti knygų skirtukus. Šis siuvinėjimas reikalauja irgi daug kruopštumo. Dažnas kaimynas mokė Agnę. Siuvinėk didesniais dygsnelius, bus paprasčiau, lengviau ir darbas paspartės. Mergina tokio pasiūlymo kategoriškai atsisakė. Dėl tokio siuvinėjimo žymai pablogėtų kokybė. Skirtukai nebūtų tokie gražūs ir patrauklūs. O grožis Agnei pats svarbiausias kriterijus. Per pastaruosius metus Agnė padovanojo keletą šimtų skirtukų. Telefonu, elektroniniu paštu į Avilių II kaimą Agnei atkeliauja nuoširdžiausi padėkos žodžiai. Tai ne tik jos darbų įvertinimas. Padėkos liudija, kad neįgalios merginos rankos reikalingos žmonėms, jos sugeba kurti ir dovanoti grožį.
Prisimena Agnė ir įspūdingiausias, šviesiausias savo gyvenimo akimirkas. Vos ne prieš du dešimtmečius zarasiškiai neįgalieji įsijungė į Mode H projektą. Šio Europos projekto tikslas – skatinti neįgaliųjų, kartu su sveikaisiais saviraišką, neįgaliųjų bendruomenės ir visuomenės kultūros ir meno plėtrą. Be Prancūzijos šalių, šiame projekte dalyvauja Belgijos, Italijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Rumunijos, kitų šalių neįgalieji. Lietuvai atstovavo Zarasų krašto neįgalieji. Prieš dvylika metų šio projekto renginiuose Prancūzijoje dalyvavo ir Agnė. Ją lydėjo mama. Įspūdžių buvo daug, visi jie nepakartojami. Mergina pirmą sykį skrido lėktuvu. Prancūzijoje neįgalieji demonstravo madas. Šiame renginyje zarasiškiai parengė spektaklį „Romeo ir Džiuljeta“ Džiuljetos vaidmenį atliko Agnė Vidrickaitė iš Avilių II kaimo. Agnei tada plojo 2 tūkstančiai žiūrovų. Vežimėlyje sėdinti mergina ir šiandien su džiugesiu balse prisimena tokį įvertinimą.
Gražių žodžių tą dieną Zarasų savivaldybės bibliotekoje buvo pasakyta apie Agnę ir jos darbelius. Parodos lankytojai žavėjosi išsiuvinėtais merginos dailias mažyčiais dygsneliais. Parodos metu Agnė pasakojo, kad ji mėgsta ne tik siuvinėti, bet daug skaito knygų, prižiūri gėles ir žino, kad skirtukas geriausias knygos bičiulis. Skaitytojas knygos puslapių nelanksto. Mergina sakė, kad likimo draugai neturėtų užsidaryti tarp keturių sienų, o ieškoti, kurti ir atrasti. Baimė gali būti viena – bijoti neįgyvendinti savo svajonių ir paskui dėl to gailėtis.
Parodos atidarymo metu skambėjo daug šiltų žodžių ir sveikinimų. Agnę parodos atidarymo proga pasveikino Zarasų rajono savivaldybės meras Nikolajus Gusevas, jis linkėjo, kad visos Agnės svajonės išsipildytų. O gyvenime visada ją lydėti geri žmonės, kūrybiniai sumanymai ir džiaugsmas. Agnei Lietuvos Respublikos Seimo nario Algimanto Dambravos padėką perdavė jo padėjėja Regina Račkauskienė. Daug šiltų žodžių parodos autorei pasakė Zarasų savivaldybės viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Jolanta Lementauskienė, direktorė Danutė Karlienė, Žmonių su negalia sąjungos Zarasų skyriaus pirmininkė Olga Ludziš, Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijos direktorė Dalia Deinienė.
Parodos atidarymo vedėja Jolanta Lementauskienė iškilmių pabaigoje Agnę Vidrickaitę paklausė apie svarbiausias jos charakterio savybes. Mergina nedvejodama atsakė: nuoširdumas, užsispyrimas, kruopštumas, mokėjimas išsaugoti paslaptis ir rūpestingumas. Visos šios savybės jai ir padeda gyventi prasmingai ir turiningai. Padeda įgyvendinti pašaukimą – kurti grožį ir juo dalintis su kitais, ko dažnai neįstengia padaryti net sveikieji Agnės bendraamžiai.
Po parodos atidarymo vakare Agnė dar turėjo nuostabią progą pabuvoti Zarasų miesto Sėlių aikštėje, kur buvo įžiebta Kalėdų eglutė. Tos dienos kelionėms transportu pasirūpino rajono Savivaldybės meras Nikolajus Gusevas.
Petras Ivanovas
Nuotraukose Zarasų savivaldybės viešosios bibliotekoje – parodos atidarymo akimirkos.
Zarasų rajono savivaldybė
2021-12-08 15:35:42