Ekstremalūs reiškiniai – ką daryti?
Potvynis – vandeningoji upės hidrologinio režimo fazė, pasižyminti staigiu vandens lygio kilimu, dideliais vandens debitais ir lėtesniu vandens lygio ir debito mažėjimu. Tai kasmetinis reiškinys, vykstantis beveik tuo pačiu metu.
Lietuvoje potvyniai dažniausiai prasideda kovo 15–20 dienomis ir baigiasi balandžio mėnesio antroje pusėje.
Pagrindiniai potvynius sukeliantys veiksniai – intensyvus sniego tirpsmas, lietūs, ledo lyčių bei ižo sangrūdos. Potvynių eigai ir padažnėjimui įtakos turi ir hidrotechniniai įrenginiai (tiltai, dambos, užtvankos), miškų kirtimas, melioracija, visuotinis klimato atšilimas.
Labai aukštas vandens lygis – stichinis arba katastrofinis hidrologinis reiškinys, kai vandens lygio pakilimas yra lygus (ar aukštesnis) vandens matavimo stotyje nustatytai stichinei arba katastrofinei vandens lygio ribai.
Katastrofinis hidrologinis reiškinys – labai didelis potvynis – fiksuojamas, kai užliejamos 60 000 ha ir didesnės teritorijos.
Potvynis – daug nuostolių atnešantis gamtos reiškinys: jo metu skęsta žmonės ir gyvūnai, lūžta medžiai, formuojasi nuošliaužos, užliejami dideli pasėlių plotai, žūsta derlius, griaunami ar kitaip pažeidžiami pastatai. Šio reiškinio metu gali sutrikti automobilių ir traukinių eismas (vandeniui skverbiantis į gruntą gali būti paplautos geležinkelio sankasos, išardyti bėgiai), griūna tiltai, dambos, nuostolių patiria ir laivininkystės sektorius. Didelio potvynio metu neišvengiama ir vandens užterštumo, gali išplisti infekcinės ligos.
Siekiant apsisaugoti nuo upių potvynių yra ardomos ledo sangrūdos, įrengiamos užtvankos, nutekamieji kanalai, dambos, pilami pylimai ir kiti dirbtiniai barjerai, stiprinamos krantinės ir plečiami paplūdimiai.
Kaip apsisaugoti/elgtis?
Gyvenant zonoje, kurioje yra rizika kilti potvyniui:
- turėkite neperšlampamą aprangą (žvejų batus, guminę avalynę, lietpalčius ir kt.);
- įsigykite patikimą plaukiojimo priemonę (plaustą, valtį);
- turėkite gelbėjimosi liemenių, signalinių priemonių, šiltų drabužių, apklotų;
- pasirūpinkite sienų hidroizoliacija;
- įsirenkite kanalizacijos sistemoje sklendes, kurios sulaikys kylantį kanalizacijos vandenį. Jei to neįmanoma padaryti techniškai, pasirūpinkite tvirtais kamščiais nutekėjimo angoms užkimšti;
- pasirūpinkite ilgai negendančiais maisto produktais mažiausiai 10-čiai parų;
- turėkite reikiamų medikamentų, geriamojo vandens, degtukų, žvakių, žibintų, mobiliojo ryšio priemonių, atsarginių elementų;
- užsandarinkite šulinius, kad į juos nepatektų užterštas paviršinis vanduo;
- patikrinkite ar garažuose, rūsiuose bei kituose ūkiniuose pastatuose nėra atvirų teršalų, kurie gali pakliūti į vandenį ir poplūdžio metu užteršti aplinką (įvairūs chemikalai, tepalai, pesticidai ir kt.).
Prasidėjus potvyniui:
- išlikite ramūs, nepanikuokite;
- jei vanduo pradeda semti namus, saugiausia būti viršutiniuose aukštuose, palėpėse;
- nesant būtinybei nelipkite į vandenį - vandenyje po kojomis gali pasitaikyti kliūčių, aštrių daiktų, galite susižaloti;
- nepalikite mažų vaikų, neįgalių ir senyvo amžiaus asmenų be priežiūros;
- jei potvynio metu nusprendėte išvykti, prieš palikdami namus įsitikinkite, kad išjungėte dujas, elektrą, užsukote vandenį, užrakinote duris ir uždarėte langus;
- išvykdami įsitikinkite, kad nepalikote naminių gyvūnų;
- patikrinkite ar keliai, kuriais ruošiatės važiuoti, nėra apsemti (informaciją apie apsemtus kelius visada galite rasti čia).
Kiti patarimai:
- sekite hidrologinę informaciją (potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapį galite pažiūrėti čia);
- iškilus pavojui atsidurti vandenyje iki atvykstant gelbėtojams, reikėtų nusiauti apavą ir sunkius drabužius;
- įkritus į vandenį reikėtų griebtis bet kokių pro šalį plaukiančių daiktų, už kurių galima užsikabinti ir išsilaikyti vandens paviršiuje;
- galima patiems pasigaminti gelbėjimosi priemonių, pavyzdžiui, naudojant sukauptus plastikinius butelius;
- jei pastebėjote elektros gedimus, kuo greičiau informuokite ESO nemokamu telefonu 1852. Griežtai draudžiama liesti nutrūkusius laidus, patiems atlikti elektros įrenginių remonto darbus arba jungti užlietus elektros prietaisus;
- nevalgykite vandenyje įmirkusių produktų;
- saugokitės gyvačių, kurios potvynio metu galėjo pasislėpti namuose ar ūkiniuose pastatuose;
- kilus įtarimui dėl geriamojo vandens kokybės, kreipkitės į Visuomenės sveikatos centrą arba į artimiausią Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos laboratoriją;
- prieš grįžtant namo po potvynio, reikia įsitikinti, kad tai yra saugu: ar nėra elektros gedimų, griūties pavojaus, dujų nutekėjimo ir kt.;
- visa, kas buvo užlieta, turi būti kruopščiai išvalyta ir dezinfekuota, kitaip tai gali tapti infekcijos šaltiniu.
Informacija iš meteo.lt
Zarasų rajono savivaldybė
2023-04-04 15:05:56