Antazavės dvaras prikeltas naujam gyvenimui

• Spausdinti

Birželio 17 d. iš pagrindų atnaujinto neoklasicistinio stiliaus Antazavės dvaro atidarymo iškilmės prasidėjo Zarasų krašto muziejaus organizuotu teatralizuotu pasirodymu, apjungiančiu visas dvaro veiklos sritis – istoriją, kultūrą ir meną. Gausus būrys svečių iš visos Lietuvos pasitiko ant žirgo į dvarą atjojusią Emiliją Pliaterytę (žirgų trenerė Laura Nastajūtė). Ant dvaro laiptų grafaitė iškilmingai perskaitė Antazavės dvare 1831 m. kovo 25 d. pasirašytą pareiškimą, kuriame pranešė apie sprendimą prisidėti prie sukilėlių ir pasižadėjimą paaukoti gyvenimą Lietuvos laisvei. Muzikinę programą parengė Visagino Kūrybos ir menų akademijos dėstytoja Vita Pimpienė. Jos mokinė Adrija Žilinskaitė atliko K. Mašanausko kūrinį „Dangus tau dovanojo aukštį“, gitara jai pritarė Serafim Zolin.

Antazavės Dievo Apvaizdos parapijos klebonui mgr. kun. Vytautui Dageliui pašventinus dvaro pastatą, raudoną kaspiną iškilmingai perkirpo Zarasų rajono savivaldybės meras Nikolajus Gusevas, Zarasų rajono savivaldybės mero pavaduotojas Rimantas Jurevičius, Kultūros centro Dusetų dailės galerijos direktorius Alvydas Stauskas.

Renginyje grojo Žana Miniotaitė, žinoma violončelininkė, dailininkė, tarptautinių konkursų laureatė, apkeliavusi daugelį didžiųjų Europos miestų, garsinanti Lietuvos vardą, ir jos tėvas, kompozitorius bei pianistas Viktoras Miniotas.

Oficialioji atidarymo iškilmių dalis įvyko dvaro koncertų salėje. „Dialogo ir pasidžiaugimo šventė, vainikuota gerų žodžių vainiku“, – taip šias iškilmes apibūdino renginio vedėja, aktorė V. Kochanskytė, tą popietę jautriai įsigyvenusi į grafienės Kunigundos Pliaterienės vaidmenį. „Šv. Paulius laiške korintiečiams rašo: „Grožis – tai amžinybės atspindys, tai nujautimas Dievo gerų darbų“. Gal tą akimirką, kai mes kuriame grožį, esame persmelkti dieviškų kūrybinių galių? Gal Dievo įrankiai yra žmonės, kurie sodina, augina, kuria, sako meilės žodžius? Renesansas mums asocijuojasi su prisikėlimu. Tuo metu, kada vyksta baisus pasaulio griovimas, drąsūs, stiprūs ir tvirti Zarasų krašto žmonės užsimoja statyti pasaulį ir taip išlaikyti lygsvarą tarp šviesos ir tamsos. Gėris ir blogis nuolat kovoja tarpusavyje, ir apginti tą gėrį, ir grožį galima tik savo darbais, mintimis ir svajonėmis. Tikiuosi, nenurimsite ir šitą kraštą padarysite karališku kraštu, ko jis ir yra vertas“, – kalbėjo renginio vedėja, dėkodama Zarasų rajono valdžios žmonėms už parodytą ryžtą, nuoseklumą ir atkaklumą, prikeliant Antazavės dvarą naujam, ypatingam gyvenimui.

Zarasų rajono meras N. Gusevas džiaugėsi pasikeitusiu, atgimusiu dvaru, su kuriuo kartu keičiasi ir mūsų kraštas. Savivaldybės ir savo vardu jis nuoširdžiai dėkojo visai darbo komandai – savivaldybės administracijos skyrių specialistams, vadovams, o taip pat meno žmonėms, Antazavės bendruomenei, taip pat Utenos regiono plėtros tarybos administracijos direktoriui Nerijui Čepauskui, medžiotojų ir žvejų bendruomenės pirmininkui Baliui Vilimui – už surengtą medžioklės trofėjų parodą konferencijų salėje.

Dvaro administratoriui A. Stauskui rajono Savivaldybės meras Zarasų rajono savivaldybės vardu įteikė priėmimo aktą, kuriuo patvirtinama turto, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti, patikėjimo teisė, taip pat ir Lietuvos šimtmečiui skirtą medalį už atkurtą dvarą.

A. Stauskas išreiškė tvirtą tikėjimą, kad išgelbėtas nuo sunykimo Antazavės dvaras gyvuos, bus patrauklus žiūrovams, lankytojams, menininkams: „Čia bus ir menininkų rezidencijų vieta, ir muzikų, literatų erdvė. Tikiu, kad šis dvaras taps ryškiu kultūros židiniu ne tik mūsų rajone, apskrityje, bet ir Lietuvoje. Dėsime visas pastangas, kad pasiteisintų visų lūkesčiai. Esu dėkingas Dusetų krašto menininkams, kurie jau eksponuoja čia savo kūrybą, puošia dvarą meno kūriniais. Antazavė yra labai gražus miestelis su nuostabia bažnyčia, istoriniu dvaro parku prie Zalvės ežero. Plenerus čia yra rengę Violeta ir Virgis Gasparaičiai, teko ir man – menininkus čia visada džiugina gera aura. Tad kūrėjų rezidencijoms tai labai tinkama vieta, kurioje bus visos galimybės kūrybiškai skleistis ne tik Lietuvos, bet ir užsienio menininkams.“ A. Stauskas dėkojo visiems, kurie suprato, koks svarbus yra tikslas įveiklinti Antazavės dvarą, su kuriais kartu dirbta, tartasi, kartu ieškotos lėšos, kad dvaras kuo greičiau atvertų duris plačiajai visuomenei.

Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktorius Benjaminas Sakalauskas išsamiai papasakojo apie šį mūsų rajono dešimtmečio projektą – kultūros ir istorijos židinio sukūrimą. Jo vertė – 1 800 000 eurų, iš jų 600 000 eurų prisidėjo rajono savivaldybė. B. Sakalauskas dėkojo LR Seimo nariams, Taryboms nariams, projektuotojams, administracijos darbuotojams, o ypatingai už visas idėjas – Zarasų r. savivaldybės administracijos Investicijų ir plėtros skyriaus vedėjai Ramunei Šileikienei, Zarasų r. savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyriaus vedėjos pavaduotojai Daivai Šukštulienei, Zarasų r. savivaldybės Statybos ir urbanistikos skyriaus vedėjui Jonui Žusinui, ant kurio pečių gulėjo visi statybų rūpesčiai. Statybų pagrindiniai vykdytojai – UAB „Rokiškio apdaila“.

Lietuvos Respublikos Seimo narys Algimantas Dumbrava dėkojo Zarasų r. merui N. Gusevui, Lietuvos Kultūros ministerijai, Žemės ūkio ministerijai, Kultūros paveldo departamento atstovams, Zarasų savivaldybės administracijai ir Tarybai, visiems tarpininkams tarp valdžios institucijų: „Objektas yra neeilinis, tad reikėjo daug diplomatijos, nes buvo visko – stiprių ginčų taip pat.“ A. Dumbrava dėkojo ir A. Stauskui, besąlygiškai atsidavusiam kultūrai, Antazavės seniūnui A. Lekaveckui, bendruomenės pirmininkei D. Skardinskienei, Antazavės kun. V. Dageliui, linkėdamas visiems kuo geriausios kloties.

Sveikinimo žodį tarė ir Lietuvos Respublikos Seimo nario Vidmanto Kanopos padėjėja Aldona Minkevičienė, pabrėždama ypatingą dvaro ryšį su E. Pliateryte, lietuviškąja Žana dArk. Sveikinimo kalboje jai antrino Kraslavos (Latvija) savivaldybės centrinės bibliotekos direktorė Valentina Magidas, atvykusi į renginį su šaunia savo darbuotojų komanda. Ji pasidžiaugė, kad Kraslavą ir Antazavę glaudžiai sieja bendra istorija – Pliaterių giminės dvarai, juose veikiantys muziejai – tad nusimato gražus bendradarbiavimas.

Lietuvos Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas atvyko su ypatinga paroda – 300–400 metų senumo knygų kolekcija iš Tado Vrublevskio bibliotekos, kurią pastarasis 1907 m. perpirko iš grafo Henriko Pliaterio. Grafo biblioteką sudarė daugiau nei 6000 leidinių – rankraščių, žemėlapių, nuotraukų ir kitų dokumentų. Dabar šie turtai saugomi Šventaragio slėnyje įsikūrusioje Vrublevskių bibliotekoje.

„Viešoji biblioteka dvare yra iššūkis – Lietuvoje daugiau tokių analogų nėra. Didelis uždavinys padaryti šią biblioteką patrauklią, bet neabejojame, kad mums pavyks“, – kalbėjo Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Danutė Karlienė. Bibliotekoje patalpintas specializuotas literatūros fondas: meno albumai apie dvarus, literatūra apie dvarų kultūrą, maistą, architektūrą. Atskirą dalį sudaro kraštotyros literatūra apie Emiliją Pliaterytę ir Antazavės dvaro istoriją.

Zarasų krašto muziejaus direktorė Vilma Mickutė padėkojo už Zarasų r. valdžios visapusišką palaikymą, steigiant Amatų centrą bei įrengiant modernią E. Pliaterytei skirtą salę. Amatų centre sudarytos sąlygos Zarasų krašto tautodailininkams, liaudies meistrams puoselėti tradicinius amatus, mokytis ir kelti meistriškumą.

Ypatingi padėkos žodžiai viso renginio metu skambėjo dvaro renovacijos projekto idėjų autorėms, globėjoms Zarasų rajono savivaldybės administracijos Investicijų ir plėtros skyriaus vedėjai Ramunei Šileikienei ir Zarasų rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyriaus vedėjos pavaduotojai Daivai Šukštulienei.

„Šiandien mes turime bendrą visų darbo rezultatą. Vienas žmogus čia tikrai ne karys, tad linkiu, kad istorinė Antazavės širdis plaktų visu pajėgumu, ir kad šis naujas istorinis kultūrinis objektas tiek patiems antazaviškiams, tiek svečiams suteiktų daug šviesos ir daug gerų emocijų“, – sakė R. Šileikienė.

D. Šukštulienė savo kalboje prisiminė dvaro atkūrimo istorijos pradžią, dėkojo komandos nariams: „Lietuvos dvarai yra kultūros namai, tad šiandien atidarydami Antazavės dvarą, mes atveriam jį ir atiduodam į visų rankas. Kad džiaugtumėmės atgimusiu dvaru, kelias buvo ilgas, prasidėjęs dar 2006 metais. Kalbėdami su tuomečiu Antazavės vaikų globos namų direktoriumi Kęstučiu Ražanu (jis pirmasis atliko polichrominius tyrimus, kurių metu sienose buvo atvertos autentiško dekoro detalės) apie tai, kad šis dvaras Zarasų krašte vienintelis toks, kurį galima būtų prikelti, sugalvojom pasitelkti valstybinį finansavimą amatų centrams. Šitas dvaras turi fantastišką cokolinį aukštą su skliautuotomis lubomis, ir mes pagalvojom, kad amatų centrui tai būtų puiki vieta. Buvo labai daug priekaištų, kodėl pradedam nuo cokolio, bet tai buvo būtinas ir skubus dvaro gelbėjimo planas. Palaipsniui idėjų daugėjo, skirtingus aukštus renovavom iš skirtingų projektų. Noriu padėkoti visiems tiems žmonėms, kurie dalyvavo šios svajonės įgyvendinime, tačiau labiausiai esu dėkinga Ramunei Šileikienei, kuri rūpinosi visais Antazavės dvaro projektais ir įdėjo be galo daug jėgų, kad dvaras atrodytų taip, kaip šiandien jis atrodo. Taip pat Alvydui Stauskui, kuris yra ne tik garsus Lietuvos menininkas, bet ir puikus vadybininkas, aukšto meninio lygio parodų dvare sudarytojas.“

Už atgimusį dvarą, kuris jau ne vienerius metus yra svarbus turistinis traukos objektas Antazavėje, kartu su miestelio bendruomenės pirmininke Danute Skardinskiene dėkojo Antazavės seniūnas Algirdas Lekaveckas: „Kad atgimė dvaras, visų pirma dėkojame rajono vadovams, kurie palaikė šią idėją – tai neįkainojama dovana mūsų miesteliui. Nuo šitų dvaro rūmų prasidėjo Antazavės istorija, ir džiugu, kad atsivėrusi kultūrinė erdvė pagyvins miestelio gyvenimą, sulauksime daug atvyksiančių svečių, turėsime ką parodyti, kuo didžiuotis.“

Antazavės dvare įrengta keletas salių, kuriose eksponuojamos žymių kraštiečių kūrybos nuolatinės parodos. Galimybę eksponuoti rinktinių akvarelės ir aliejinės tapybos darbų kolekciją suteikė garsaus dailininko, ilgamečio Kauno M. K. Čiurlionio valstybinio dailės muziejaus direktoriaus Petro Stausko žmona Aldona Stauskienė. Dailininko kūriniuose – mūsų krašto peizažo motyvai. Vykdydama tėvelio valią žymaus Lietuvos dailininko Rimanto Antano Šakalio grafikos darbus istorine tematika ilgalaikiam eksponavimui patikėjo jo dukra Margarita Šakalytė. Ekspozicijoje yra ir Emilijos Pliaterytės portretas.

Dvare vyksta ir nuolat atnaujinamos parodos. Šiuo metu pirmame aukšte žiūrovai kviečiami pamatyti Dusetų krašto menininkų kūrybos parodą, kurioje savo darbus eksponuoja Romualdas Pučekas, Liliana Žutautienė, Violeta Gasparaitis, Brigita Pučekaitė, Algirdas Gaižauskas, Alvydas Stauskas, Eugenijus Raugas, Vilija Visockienė. Koncertų salėje surengta violončelininkės, dailininkės Žanos Miniotaitės kūrybos darbų paroda. Antrame aukšte eksponuojama tradicinė tarptautinė paroda „Žirgas fotografijoje“. Taip pat galima apžiūrėti dailininko, fotomenininko Alvydo Stausko fotografijos parodą „Vandens metamorfozės“. Amatų centre šiuo metu vyksta gausi ir įdomi tautodailės darbų paroda.

Dvaro administracija glaudžiai bendradarbiauja su dvaro kaimynystėje įsikūrusiu Zarasų r. Antazavės socialinių paslaugų centru „Kartų namai“.

Antazavės dvare lankytojus maloniai pasitinka Antazavės dvaro amatų centro muziejininkė Deimantė Maciūtė bei dvaro kultūrinių renginių organizatorė Raimonda Gruzdienė.

Pirmame dvaro aukšte veikia kamerinė salė, joje vyksta renginiai ir koncertai, Zarasų viešosios bibliotekos filiale veikia retų leidinių biblioteka. Zarasų krašto muziejaus salėje įrengta ekspozicija, skirta Emilijai Pliaterytei. Antrame aukšte įkurtos erdvės menininkų rezidencijoms, plenerams, kitoms meninėms veikloms. Dvaro palėpėje – erdvi amatų centro mokymų ir konferencijų salė su profesionalia technine įranga. Joje taip pat eksponuojama aukštais apdovanojimais įvertinta nuolatinė medžioklės trofėjų paroda. Dalį jų iš savo privačios kolekcijos padovanojo B. Sakalauskas.

Iškilmingą renginį, kupiną dėkingumo ir dovanų, poezijos ir muzikos, užbaigė V. Kochanskytės ištarti žodžiai apie visus sunkumus nugalinčią svajonės galią: „Šiandien dalyvavome artimo meilės liudijimo šventėje. Per dešimtmetį visko būta, tačiau vizija, kuri kažkada nušvito, idėja, svajonė tapo realybe, grožio oaze. Svarbiausia, kad išgirdome vienas kitą, ir rezultatas visus mus džiugina. Nuostabu yra patirti, kad galima eiti pas valdžios žmones su bendruomenei svarbiomis, prasmingomis idėjomis žinant, kad jos bus apsvarstytos, bus dedamos visos pastangos jas įgyvendinti. Sveikatos, stiprybės visiems, įdėjusiems į šį didžiulį darbą sklidiną meilės savo širdies dalelę.“

Po renginio dvare suskambo II Antazavės dvaro vasaros festivalio koncerto garsai – jį tą vakarą pradėjo violončelininkė Žana Miniotaitė ir pianistas Viktoras Miniotas.

Taip pat tą popietę šalia dvaro vyko mugė – buvo galima paskanauti „Dusetų kepyklėlės“ gardžiais kepiniais, įsigyti Dusetų amatų centro tautodailininkų Daivos ir Eriko Čypų sukurtų papuošalų, medžio dirbinių. Meistras E. Čypas pravedė edukaciją, kurios metu visi norintys galėjo išbandyti drožybos amatą.

Renginio organizatoriai: Kultūros centro Dusetų dailės galerija, Zarasų krašto muziejus, Zarasų rajono savivaldybės viešoji biblioteka.

Vilija Visockienė, nuotr. autorės

Mūrinis dvaro pastatas iškilo XVIII a. pabaigoje grafienės Kunigundos Pliaterienės užsakymu pagal architekto Antano Naglovskio projektą. Zalvės ežero šiauriniame krante įveistas XVIII a. būdingo taisyklingojo plano 5 ha parkas. Vėliau dvaras priklausė baronų Ropų šeimai. XX a. pradžioje dvare gyveno vertėja Liudvika Ropaitė, kuri pirmoji iš vokiečių į lietuvių kalbą išvertė „Brolių Grimų pasakas“. 1915 m. dvare vokiečiai įkūrė komendantūrą. Po vokiečių pasitraukimo 1918 m. gruodžio mėn. dvare įsikūrė Revoliucinis komitetas. Parceliavimo metu (1923 m.) dvarui liko tik apie 160 ha žemės. 1925 m. rūmai remontuoti, dekoruoti rūmų kambariai. 1936 m. dalis dvaro archyvo išvežta į Lenkiją (tuo rūpinosi arkivyskupas Eduardas Roppas). 1937 m. rūmai degė (stogas). Po II pasaulinio karo rūmuose įkurti vaikų namai. 1961 m. šalia dvaro pastatytas gyvenamasis namas, rūmuose įrengta mokykla, atidaryta internatinė mokykla. 1989 m. internatinė mokykla panaikinta, ir įkurti vaikų globos namai.

Dabar dvaras priklauso Zarasų rajono savivaldybei. Siekiant išsaugoti kultūros paveldo objektą – Antazavės dvaro rūmus ir pritaikyti juos kultūrinei bei edukacinei veiklai, Zarasų rajono savivaldybės administracija dar 2006 m. pradėjo planuoti renovacinius projektus. 2012 m. parengti ir pradėti įgyvendinti rūmų stogo ir fasadų tvarkybos darbų (projekto vadovė archit. Judita Olšauskienė) bei rūmų kapitalinio remonto (projekto vadovė archit. Irma Javtokė) projektai.

2012 m. pradėta cokolinio aukšto renovacija, dabar čia įkurdintas Zarasų krašto amatų centras. 2018 – 2021 m. suremontuoti kiti pastato aukštai, palėpė.